Posts Tagged ‘urbanizmas’

Niujorkas iš pirmo žvilgsnio

Tuesday, June 7th, 2011

Keliaudamas į Niujorką tikėjausi surasti čia kažką tokio, dėl ko būtų verta sugrįžti ateity. Miestas padarė daug įspūdžių, ypač pirmosiomis dienomis, tačiau per vienuoliką dienų spėjau priprast ir pavargt nuo miesto didumo.

Niujorkas susideda iš penkių rajonų: Manheteno, Bronkso, Bruklyno, Queens ir Staten Island. Apsigyvenom ir daugiausiai laiko praleidom Manhetene – dangoraižių saloj. Apsilankėm juodukų rajone Bruklyne ir hip hopo gimtinėje Bronkse. Penkias dienas teko pagyvent sąlyginai netoli centrinio parko, likusias – kinų kvartale, viešbuty, kur kiekvienas gauna po 6 kvadratinių metrų kambarėlį būdą, kurioje telpa tik lova ir spintelė.

Turėjom įsigiję Niujorko Miesto Pasus, su kuriais buvo galima aplankyti pagrindines įžymybes su nuolaida ir laukiant mažiau eilių. Pamatėm miestą iš aukščiausio pastato Empire State Building – atrodo panašiai kaip iš lėktuvo. Taip pat kruiziniu laivu apiplaukėm Manheteną, praplaukdami laisvės statulą. Prasivaikščiojom krantine ir pasisėdėjom parkuose. Prasiėjom Time Skvere – gatvėj, kurioj pilna ekranų ir daug reklamų plauna tau smegenis. Paskui norisi hamburgerių, M&M’sų ir kokakolos. „Kad išgraužtų…“

Toliau trumpai apie viską. Makdonaldai ir Starbuksai siūlo nemokamą bevielį ryšį. Žmonės traukiniuose skaito knygas per Amazon Kindle ir panašius skaitytuvus. Pastatuose ir metro traukiniuose įtaisyti kondicionieriai. Viešojo transporto sistema palyginus su Berlynu – nepatogi, nes nėra tvarkaraščių ir sunku rasti perlipimų stotis. Rozetės skiriasi nuo europinių ir nuo angliškų – reikia adapterio.

- Sveika atvykus į Ameriką, brangioji! – pasakė rutulio figūros moteris savo kūdai draugei, šalia teliūškavo vanduo, o tolumoj šmėžavo laisvės statula. Nutukusių žmonių nedaug, nors amerikietiškas marškinėlių S dydis atitinka europietišką M. Nedaug rūkančiųjų. Apsauginiai prie barų reikalauja ID kortelės dėl amžiaus patikrinimo. Šunų vedžiotojai su dviem arba trim šunim.

Naktimis gatvėmis laksto pelės ir pusės sprindžio dydžio tarakonai. Po laiptais miega benamio dalią pasirinkę žmonės. Kai kuriose vietose rūksta kanalizacijos. Nuo prie langų įtaisytų kondicionierių laša vanduo. „Kai karštumo“ oras! Gatvės naktimis pilnos šiukšlių maišų. Kinų kvartalas dvelkia žuvimi.

Transporto sistema primena Grand Theft Auto. Didelė įvairovė automobilių, įskaitant limuzinus. Daug taksi. Kateriai, jachtos ir kruiziniai laivai krantinėje. Architektūroj labiausiai stebina tarp daugiaaukščių įmūrytos gotikinės bažnyčios. Nugriautųjų dvynių vietoje statys memorialą, o greta atstato vieną iš jų.

Tai toks įspūdžių nuotrupų miksas. Pasigedau alternatyvių žmonių ir vietų. Kelionė patiko, bet kitą kartą į Niujorką patraukčiau nebent iš reikalo.

Dirbk smarkiai linksminkis

Sunday, August 29th, 2010

Guliu lovoj vegetacinėj būsenoj. Tris naktis iš eilės atšokau kojas. Smagu būna. Bendravimas, flirtai, pažintys su skirtingom (sub)kultūrom, kūno kalbos skaitymas (ir rašymas). Patinka man taip. Bet lengva didmiesty nusitūsint.

Vakarėlių sūkurys

Iš vienos pusės, atrodo, nusipelnei gero turiningo laisvalaikio, kai penkias dienas po aštuonias valandas ir daugiau išspaudi savo ribas prie kompo, spręsdamas visokias technines problemas. Man patinka mano darbas, bet kaip ir kiekvienam darbe pasitaiko dalykų, kurie per sunkūs, rizikingi ar šiaip tiesiog nuobodūs ir varginantys, bet juos vis vien reikia pačiam padaryt. Tada ateina savaitgalis, kvadratine galva nueini į kokį pusklubį pagal nuotaiką susitikt su draugais, susipažint su kuo ar šiaip tiesiog pasinert į tranzą, beklausant muzikos ir išsitaškyt. Dažniausiai vieno klubo būna per mažai. Pagauna kablys. Eini toliau. Ir naktis baigiasi pirmą valandą dienos pigioj maisto parduotuvėj perkant jogurtą ir koldūnus organizmo atsistatymui. Kas iš tokio alinimosi, paklaustum? Kam visas tas hardkoras? Vardan visokių akimirkų, kurias pamatai ar patiri gyvendamas tokį gyvenimą, apie ką kitiems tik pasvajot. :D

Iš kitos pusės, tikslų siekimo tempas žiauriai sulėtėja per tuos vakarėlius. Per metus prie Halmos žaidimo programavimo sėdėjau gal kokią tik porą savaičių susumavus. O jau norėčiau pradėt ir kitus žaidimus, technologijų analizę ir mokymąsi. Žinau, kad visi norai pildosi (iš praktikos), bet tik visada tam išsipildymui praeina daugiau laiko negu planuoji. O čia dar kai daugiau kaip pusę savaitgalio praleidi neblaivioj būsenoj, tai kažką asmeniško pasiekt laisvalaikio metu atrodo išvis neįmanoma. Apskritai, turiu konspiracinę teoriją, kad alkoholis ir visokie nelegalūs svaigalai netiesiogiai propaguojami tam, kad sumažintų žmonių galimybes ir pogrindyje Pasaulį valdantys žmonės liktų valdančioj pozicijoj. Ak. Nekenčiu politikos. Gerai, kad tiesiogiai alkoholio gert niekas neverčia, o žmonių priimtas normas ir tradicijas galima laužyt. Man patinka pačiam pasirinkt, kada būt apsvaigusiam, o kada švariu protu.

Dar va pagalvojau, kad skirtingos lankomos vietos man asocijuojasi su skirtingais gėrimais, nes aš ten dažniausiai juos geriu. Pavyzdžiui, Club der Visionäre asocijuojasi su Augustiner alum, Bar 25 standartiškai užsisakau džintoniko, Salon zur wilden Renate išbandžiau Borgmann šotus ir man tai patiko, o Watergeite arba Berghaine dažniausiai pasirenku absentą su redbuliu. Alkoholizmo kultūra, ne? Gėrimai gėrimais – kartais man jų reikia, kartais – ne. Bet man čia svarbiausia mano socializavimosi tikslas. Noriu atsikratyt drovumo ir neryžtingumo likučių ir gyvent likusį gyvenimą tik su tais apribojimais, kurie nuo manęs nepriklauso. Ir jaučiu to tikslo siekimo progresą.

Patinka man taip gyvent. Tik nenoriu užsiciklint vakarėlių sūkury. Ko gero reiks man eit klubintis tik vieną naktį per savaitę. O didžiąją dalį likusio laisvalaikio praleist namie prie kompo. :)

Mano naujoji akis

Wednesday, March 31st, 2010

Monetų mėtymais išsiugdžiau įprotį klausinėti savęs dar daugiau klausimų. Atsakymą sužinau nebūtinai iškart – negi čia rimtai tikėsi atsitiktinai iškritusiais burtais? Ir nebūtinai sužinau, nes nėra nieko statiško, kaip ir atsakymų į klausimus. Visi atsakymai gali būti teisingi tik šitam laiko momentui.

Klausiu savęs:
– Ar įmanoma tapti žymiu, nebūnant turtingu?
– Ar įmanoma tapti turtingu, nebūnant žymiu?
– Ar įmanoma tapti turtingu, išliekant žmogišku?
– Kas yra žmogiškumas?

Mano naujoji akis

Manęs asmeniškai nedomina išpopuliarėjimas per kvailiones internete ar milijonų susikrovimas išnaudojant žmonių naivumą.

Bandžiau apsibrėžti kažkokias gyvenimo dogmas šiai dienai, bet radau kur kas geriau suformuluotą 209 gyvenimo prasmės suvokimą (paredagavau truputį):

Maksimalistinis variantas: kuo daugiau sukurti, sukeliant kuo mažesnį neigiamą poveikį kitoms jaučiančioms būtybėms ir aplinkai, ir kuo giliau įsiskverbti į tai, kas dar nepažįstama. „Sukurti“ reiškia „išnaudoti kuo daugiau savo galimybių norint ir siekiant galėti kuo daugiau“.

Minimalistinis variantas: daryti tai, ką nori, sukeliant kuo mažesnį neigiamą poveikį kitoms jaučiančioms būtybėms ir aplinkai.

O štai šiąnakt atsibudęs po keisto sapno, griebiau rašiklį ir surašiau keletą, mano manymu, objektyvių tiesų (paradoksas, ne?):

  • Visos sistemos turi daugialypius lygius.
  • Viskas reliatyvu, bet principai, galiojantys mažu mastu, gali būti atkartoti dideliu mastu; ir atvirkščiai.
  • Taip pat vienos sferos principai gali būti atkartoti kitoje sferoje.
  • Kuo daugiau turi galios, tuo esi įtakingesnis; ir atvirkščiai.
  • Galios supratimas priklauso nuo vertybių.
  • Jei nori pakeisti vertybių suvokimą, privalai gauti pakankamai galios, kuri suprantama pagal šiuo metu esančias vertybes.

Pavyzdžių šitiems teiginiams susigalvokit patys ir galit mestelt komentaruose. O aš toliau mąstysiu, kaip gyvenimo prasmės apibrėžimą sukombinuot su šitom objektyviom tiesom ir nuveikt kažką gero gyvenime.

Galvok ten, veik čia!

Tuesday, November 10th, 2009

Galima pastoviai skųstis gyvenimu, keikti sistemą, niurzgėti ir savo negatyvumu gadinti aplinkiniams nuotaiką, o galima į viską pažiūrėti optimistiškai, sugriebt problemas į savo rankas ir pajudinti pirštą, kad gyventi būtų geriau. Visai nereikia būti kažkokiu tautos ar pasaulio išrinktuoju, jei nori pakeist kažką globaliu mastu. Net ir užsimaskavęs anonimas gali pasiekti gerovės savo kieme. Imkim pavyzdį iš aktyvių žmonių.

Visuomet su pagarba perskaitau apie Buržujaus pilietines iniciatyvas. Va prieš savaitę rašė, kad nenaudojamus drabužius veža į labdaros organizacijas. Šituo atžvilgiu tarkim Vokietijoj gatvėse būna specialūs konteineriai dėvėtiems drabužiams. Lietuvoj tokių nėra ir nemanau, kad atsiras, kol duoti netaps svarbiau negu imti (arba bent jau tiek pat svarbu). Buržujus savo pavyzdžiu skatina pilietiškumą, atsakomybę už tvarką gamtoje, netradicinį mąstymą kaip išnaudoti vartotojiškumą doram tikslui.

Kitas gan neseniai atrastas aktyvistas, kurio rašinius man įdomu paskaityti yra 209. Šis rašo laiškus į įvairias organizacijas, siekdamas sutvarkyt vieną-kitą vietinę problemą: sustabdyti nacionalinių parkų stendų niokotojus, ištaisyti rašybos klaidą ant paminklo, išvežti šiukšles nuo dviračių tako ir kt. Negana to, pats urbanistiniais metodais gatvėse skatina socialinę atsakomybę ir tarpusavio supratimą. Dėl socialinių tematikų grafiti pavidalu gal netgi pavadinčiau jį lietuviškuoju Banksy :)

Apskritai, mums visiems reiktų stiprinti suvokimą, kad kiekvienas esam atsakingas už tai, ką darom. Ir kad ateitis iš tiesų priklauso nuo mūsų. Nėr čia ko pasiplovinėt ar atsakomybę perleisti jaunesnėms kartoms. Nebūkim kaip tie mokytojai, kurie metai iš metų mokyklose pabrėžia: „Jūs – Lietuvos ateitis!“. Ne „Jūs“, o „Mes“! Mes įtakojam ne tik savo asmeninius gyvenimus, bet ir šeimos, bendruomenės, miesto, šalies, regiono ir pasaulio pokyčius. Nežiūrint į flegmatiškumą ir slapstymąsi po tamsiais akiniais, man patinka Tomo Sinickio motyvacinė dozė:

Pasižėkim į save ne kaip į lašus jūroje, bet kaip į sraigtelius dideliam laikrody.

Momentinis sambūris su balionais

Sunday, November 9th, 2008

Įsimečiau į kuprinę foto ir video kameras ir išskubėjau į Aleksandro aikštę. Mano žiniomis tenai šeštadienį pusę trijų turėjo vykti momentinis sambūris. Sakau, reikia pirmą kartą gyvai pamatyt.

Momentinis sambūris (angl. flash mob) – tai tokia masinė trumpai trunkanti tarpusavyje nepažįstamų žmonių akcija, kurios metu atlikinėjami kokie nors netikėti veiksmai, o paskui staigiai išsiskirstoma. Būna, pavyzdžiui, žmonės ima ir sustingsta ar pradeda diskoteką kokiam prekybcentryje, arba parke suklaupia ir meldžiasi fontanui, vidury miesto susikauna iš pagalvių, arba blaškosi gatvėmis apsirengę žymaus personažo drabužiais. Šimto žmonių veikla atveria daug didesnes kvailiojimo galimybes. O tokių spektaklių prasmė – kaip ir slaptos kameros – tiesiog linksmintis ir stebinti praeivius. Socialinė ar politinė žinutė tokiose akcijose pernešama retai.

Momentiniai sambūriai Pasaulyje vyksta penkerius metus, o man štai tik dabar atsirado proga visa tai pamatyti iš arčiau. Taigi pakeliui prigriebęs nesveiko maisto užkišt skrandžiui, su kolos stikline vienoj rankoj ir fotoaparatu kitoje (video kamera išsikrovusi, pasirodo, buvo), nuvariau į Aleksandro aikštę prie fontano. Čia vienoj krūvoj buvo susigrūdę daug spalvotų žmonių. Paskui visi geltoni ir raudoni nužygiavo į vieną aikštės kraštą, o mėlyni ir juodi – į kitą. Prisipūtė balionų ir prasidėjo karas:

Mano manymu tokios akcijos priduoda miestams labai daug gyvybingumo, o kartu praskaidrina nuotaiką ir prablaško nuo rutinos. Beje Lietuvoje jas irgi karts nuo karto organizuoja. Aš ir pats kažkada esu el. paštu gavęs kvietimą paplot maksimos televizoriams. Momentiniai sambūriai – smagu. Kada nors reiks sudalyvaut.

Projektas „Evoliucija“. Rezultatai

Monday, July 28th, 2008

Baigėsi mano gatvės meno projektas „Evoliucija“, kuriame aš savo kailiu išbandžiau nevisai teisėtos veiklos keliamą adrenaliną, bei paeksperimentavau su gatvės meno išliekamumo trukme bei praeivių įtraukimu į šitą veiklą. Apie projekto eigą galite skaityti ankstesniuose įrašuose: pirma dalis, antra dalis, trečia dalis. O čia pateikiu rezultatus.

Tacheles bobaužio žodžiai
Tacheles burbule kažkoks prancūzas bandė įsiamžinti savo vardą „Tillou Philov etaiert La :) 05/2008“. Deja tiek burbulas, tiek akiniai po kurio laiko buvo nuplėšti ir visą sieną užvaldė „BOSas“ (o gal „BDSas“?).
Tacheles bobaužio mirtis
Tacheles - Kas čia bosas!?

Kiemelio prie darbo bobaužio žodžiai
Kiemelyje prie darbo kažkas į burbulą įrašė „OMA ROLF“, kas iš vokiečių kalbos išvertus reikštų „Močiutė Rolf“ (matyt pavardė tokia – koks nors asmeniškai žinomas personažas) arba jei antrajame žodyje netyčia sukeistos raidės, tuomet „Močiute, pasiridenk besijuokdama“ (ROFL – kompiuterinis žargoninis trumpinys Rolling On the Floor Laughing).
Kiemelis prie darbo - Meilė
Šitas užrašas kitam praeiviui labai patiko – tai buvo pažymėta širdele. Ir apskritai, stikerių idėja daug kam patiko ir aplink atsirado daug naujų kūrinių. Deja prieš porą savaičių mano bobaužio jau nebebuvo ir jo vietoj kabėjo kažkokį renginį reklamuojantis plakatas.

Kitus įtraukti į gatvės meną bando ir amerikietis anonimas savo burbulo projektu. Tikriausiai to paties tikisi ir Tele2 savo nemokamų pokalbių reklamoj. Taigi panašios provokuojančios idėjos sklando ore.

Išvados:

  • Žmonės yra linkę pasiduoti provokacijai. Provokacija kelia įkvėpimą. Įkvėpimas gali būti panaudotas reklamos tikslais.
  • Sunkiau pasiekiamose vietose gatvės menai išlieka ilgiau. Judriose vietose ranka paliečiamų objektų gyvavimo trukmė yra vos kelios dienos.
  • Atidžiai atliktas gatvės menas sukelia smalsumą. Atmestinai iškeverzoti piešiniai paskęsta triukšme.
  • Neprižiūrimas menas užvaldomas konkurencijos. Silpnuosius suėda stipresnieji.
  • Terliojant tas vietas, kurios ir taip priterliotos, baimė yra beprasmė. Tuolab uždarose patalpose. Lipdukų klijavimas yra vienas iš mažiausiai garbės gatvės gyvenime sukeliančių užsiėmimų. Trafaretinis purškimas yra kiečiau. O piešimas flakonais tiesiogiai yra dar drąsesnis žingsnis. Iš kitos pusės, lipdukai ir trafaretai gali būti labiau atidirbti ir išbaigtesni.

Ateityje gatvės meną galbūt panaudosiu kokio savo IT projektėlio partizaninei reklamai. O kol kas baigiu šitą reikalą ir einu valgyt naktipiečių.

Projektas „Evoliucija“. III dalis. Propaganda

Wednesday, May 14th, 2008

Šią savaitę pats laikas pajudėt pirmyn su „Evoliucijos“ projektu. Šįkart man įdomu į gatvės meną įtraukti praeivius. Taigi aš juos specialiai paprovokuosiu. Kiekvienas susišiaušėlis gaus po burbulą sakomiems žodžiams. Kaip kokiam komikse. Tik tie burbulai bus tušti. Kad labiau sužadintų vaizduotę, burbulo apačioje iškarpiau juosteles kaip kokiam skelbime ant stulpo, kuriose dažniausiai būna telefono numeriai nusiplėšimui ir parsinešimui namo.

Liūdnoji dalis. Vilniečiai bobaužiai Pilies gatvėj ir ant ŠMC sienos neatlaikė nė mėnesio ir iškeliavo anapilin (į sąvartyną). Tas pats nutiko poros savaičių bėgyje ir Berlyne Oberbaum tilto nelaimėliui su sidabriniais akiniais nuo saulės.

Linksmoji dalis. Prasinešiau per likusias balvonų buveines.
Susišiaušėlis kiemelyje prie darbo

Labai nudžiugau Tacheles bobaužį radęs su pripieštais ūsais – jis evoliucionuoja ir be mano įsikišimo.
Ūsuotas Tacheles apsmurgėlis
Tacheles apsmurgėlis kalba

Belieka laukti, kas iš viso to išeis.

Gatvių grybavimo rezultatas: 30%

Saturday, April 26th, 2008

Kelionėje į Londoną, be kita ko, turėjau užsibrėžęs tikslą susirasti 10 Banksy grafičių. Nes kaip čia būt Didžiosios Britanijos sostinėj ir nepasižiūrėt šito etaloninio gatvių vandalo darbų?

Jau vos atskridęs po pusryčių prasinešiau Temzės paupiais bei aplinkiniais kiemais, ieškodamas žiurkių anarchisčių ar policininkų kompromituojančiose situacijose. Nulis. Niekur nieko nėra. Tik visas gatves stebi apsaugos sistema CCTV.

Įspėjimas apie CCTV

Vakarop, belaukdamas Viktoro, turėjau laisvą pusvalanduką, tai nuėjau iki Waterloo stoties rajono, nes ten, pasak Banksio grafičių žemėlapio, turėjau rasti bent 15 piešinių. Vienoj gatvėj ant įėjimo stogelio radau užmestą kelio darbų bokštelį – panašu į ieškomojo braižą. Bet nėra jokių garantijų. O grafičių irgi nėra.

Kelio darbų bokštelis ant įėjimo stogelio

Na ir netoli restauruojamo tunelio radau kažkokius kažkada senovėj per trafaretus išpurkštus kleckus. Irgi panašu, nors turinio nesupratau.

Pirmas Banksio radinys

Kiek kalbėjau su vietiniais gyventojais, daug kas net nežino, kas tas Banksy ir niekad nėra matę jokių jo darbų. Bet va vienas bičelis, parodęs nerealų barą „Polka“ Lenkijos gatvėj, taip pat nubraižė ir nupasakojo vietų pankiškam Camden Town mikrorajone, kur galėčiau rasti porą žymių grafičių, mat gyvenęs ten ir kasdien tuos grafičius praeidavęs. Deja nė vieno iš jų neradau – gal buvo uždengtas kokia reklama arba kaip tik toje vietoje, kur statybininkai uždažinėjo ką tik pastatytą tvorą… O iki kito grafičio nebeužteko laiko nuvažiuot.

Banksio piešinių gyvenvietės

Kitą vakarą su Alla, Justu ir kitais („Nepažįstu tų draugų“ © Juozas) bevaikštant po naktinį miestą, tolumoje pastebėjau visai neseniai spaudoj pasirodžiusį grafitį One Nation Under CCTV. „Geras! Pirmą radau. Kokia sėkmė!“ – pagalvojau. Atrodo visai taip, kaip jau matytose nuotraukose. O! Dar visai priešais apsaugos būdelę prie vartų į berods kažkokį pašto pastatą. Matyt Banksis turi daug naudingų pažinčių. :cool:

Antras Banksio radinys

Pirmas Banksio radinys iš arčiau

Kurį laiką joks ieškotas grybas neišlindo iš po lapų. Ko gero dauguma grafičių jau seniai nuplauti lietaus arba uždažyti. Bet štai paskutinę apsilankymo dieną, su Vita besibastant kažkokiam gan prabangiam gyvenamajam rajonėly netoli upės, netikėtai užklydau dozes iš kibiro žvejojantį vaikiuką. Oh yes! Dar vienas. Ir visai naujas. Gaila, kad jie taip greitai blunka.

Trečias Banksio radinys

Trečias Banksio radinys iš arčiau

Grįžęs išsiaiškinau, kad pirmasis kleckas buvo kokainą nuo šaligatvio uostantis policininkas. Kas nors atpažino iškart?

Taigi bendrai sudėjus, įvykdžiau beveik trečdalį savo paieškų misijos. Smagu vis vien, nors tikėjaus daug daugiau jų rast. Ką čia bepridursi, Londonas kur kas didesnis, nei įsivaizdavau.

Projektas „Evoliucija“. II dalis. Progresas

Thursday, April 17th, 2008

Na štai ir atėjo laikas pratęst „Evoliucijos“ projektą. Projekto esmė – gatvės meno evoliucionavimas. Kas stovi vietoje, tas išnyksta galingesniųjų fone. Kas kovoja už būvį, tas išlieka. Taigi griebiu gūglį, žirkles, popierių, klijus, piešiu eskizus, ruošiuosi gatvių atnaujinimui – net dūmai rūksta.

Akinių eskizai

Pagrindinė žmogaus evoliucijos savybė – proto tobulėjimas. Vienas iš proto simbolių – akiniai. Taigi kiekvienas iš babaužių gauna po stilingus šiuolaikiškus akinius. Jei tai būtų partizaninis marketingas, kokia akiniais prekiaujanti firma galėtų pasireklamuoti kur nors ant akinių rėmelio užmetusi mažą išpieštą firmos logotipą. Tuo tarpu, man rūpi pirminių lipdukų išlikimas. Kuo kūryba išbaigtesnė, tuo didesnę persvarą ji turi prieš neskoningą gatvės piešinių chaosą, tvarkos sergėtojus bei buką vandalizmą. Taigi gaminu kartoninius akinius kiekvienam iš jų – suteiksiu trimatiškumo.

„Tacheles“ skvotas.
Prieš:
Tacheles laiptai
Tacheles penkto aukšto siena
Tacheles balvonas

Po:
Tacheles balvonas progresuoja

Kiemelis prie darbo.
Prieš:
Kiemelio hello
Kiemelio monstras
Kiemelio balvonas

Po:
Kiemelio balvonas progresuoja

Oberbaum tiltas.
Prieš:
Oberbaum tiltas: Universal studijos
Oberbaum tiltas
Oberbaum tilto balvonas

Po:
Oberbaum tilto balvonas progresuoja

Varydamas atnaujint savo lipdukų, porą radau susiraičiusių ir keliaujančių link išnykimo. O štai ACUD’o veikėjas jau buvo pasitraukęs iš žaidimo. Amžiną jam atilsį. Kitiems sutvarkiau padėtį. Ant nosų uždėjau akinius – kitas reikalas. Kieti vyručiai. Kaži, ar kas atnaujins balvonų brolius Vilniuje?

Guerrilla marketingas

Monday, April 14th, 2008

Kadais pasakojau apie netradicinius žaidimų verslo modelius. Šįkart paporinsiu apie netradicinį reklamavimo būdą, vadinamą Guerrilla marketingu. Guerrilla yra karinė taktika tykoti pasislėpus, tuomet staigiai pulti ir galiausiai pasišalinti. Ši taktika naudojama, norint susilpninti galingesnį priešininką. Karo kaip tokio aš visiškai nepalaikau, tačiau Guerrilla marketingas mane sudomino.

Klubo 103 Guerrilla reklama

Pats terminas nėra toks jau naujas – Pasauliui buvo pristatytas, kai buvau dvejų. Guerrilla marketingas apibrėžia kūrybingas reklamas, pasikliaunančias ne dideliu biudžetu, o laiku, energija ir lakia vaizduote. Akivaizdžiausi tokio marketingo pavyzdžiai yra įvairūs grafičiai ar stikeriai vietose, pro kurias dažnai praeina potencialūs produkto ar paslaugos vartotojai. Lietuvoje iš tokių geriausiai atsimenu Kaobangos gatvinę reklamą ir kaip IMPartner ieškojo darbuotojų. Vokietijoje, kiek teko susidurt, tokiu būdu dažniausiai reklamuojami įvairūs renginiai, internetinės radijo stotys, nauji muzikos albumai, drabužių parduotuvės bei nauji naktiniai klubai – kaip sakant, viskas, kas gali sudominti jaunimą.

Prieš kokį pusmetį Berlynas sumirgėjo triakiais pagrandukais, kviečiančiais visus šnekėtis. Pasirodo, reklamavo kažkokius prietaisėlius SMS žinutėms, RSS prenumeratoms, el. laiškams bei internetiniams pokalbiams. Nežiūrint į tai, kad pačiam noro nekilo tokį įsigyt, susidomėjau gatvės meno užkulisiais ir susisiekiau su Berlyno Robotu, kuris suorganizavo visus šiuos menus.

OGO

Lars Oehlschlaeger iš reklamos agentūros papasakojo, kad šita kampanija buvo labai efektyvi – visas prietaisėlių sandėlys buvo išparduotas vos per kelias savaites. Ir nieko čia neteisėto nebuvo. Kadangi baudos už vandalizmą daug didesnės negu sienų nuoma, daug labiau apsimoka susimokėti už reklamavimo plotą iš anksto. :D Darbą atliko du Berlyno grafiti meistrai dieną tiesiog atvirai pasistatę kopėčias ir baltais dažais primaliavoję triakių gyvūnėlių. Tiesa, šitaip besidarbuojančius kažkur prie Aleksandro aikštės (šalia TV bokšto) gatvės dailininkus areštavo policija, nė kruopelytės dėmesio nekreipusi į po nosim pakištą leidimą. Aiškinimasis nuovadoje tęsėsi valandų valandas…

Šios reklaminės kampanijos sėkmė galbūt nebūtų buvusi tokia didelė, jei būtų rėmusis vien tik gatvės menu. Kalbėt ištroškę gyvūnėliai puikavosi ne tik ant sienų, bet ir daugybėje plakatų, skrajučių, lipdukų ir internetinių skydelių.

Guerrilla marketingas šiuo metu atrodo pervertinamas. Daugybė kompanijų galvoja, kad naudodami spaudą, internetą ir blogus jie gali pasireklamuoti nemokamai. Bet visuomenė yra labai atsargi su guerrilla, pavyzdžiui pamodifikuoti filmo turinį, siekiant sumažinti produkcijos kaštus, yra nelengva, nes jei tavo reklama tenai yra tokia akivaizdi, kad visi apie ją šneka, tai gali sukelti neapykantą ar pasišlykštėjimą.

Yra svarbu išlikti sąžiningiems su žmonėmis: „Žiūrėk, čia guerilla reklama, kuri nori tau suteikti pramogą. Tikimės, kad tau ji patinka.“ Jei žmonėms patinka tavo kampanija, tu laimi.

Ačiū, Lars, už informaciją ir nuomonę.

Mano manymu tokia reklamos forma dar neišnaudoja visų savo galimybių Lietuvoje. Tačiau iš kitos pusės, nereik pamiršt atsakomybės ir už tvarkos palaikymą, kai baigiasi kažką reklamuojančios akcijos-atrakcijos.

Grafičių valymas