Šiandien po šeštadieninio apsipirkimo vakarieniavau KFC. Beapgraužinėdamas paskutinį kauliuką, susimąsčiau: „Mes ne tik ėdame kažkada buvusį gyvą sutvėrimą, bet dargi ir neatpažįstame, ar to paties individo koją ar sparną suvalgėme, ar jau kito. Kuo skiriasi vienos asmenybės skonis nuo kitos? Kaip jaustis kiekvienam vargšui viščiukui, kurį taip suniekina? Kaip pasijustų tavo katė ar šuo!? Šitaip individai tampa statistika!“
Posts Tagged ‘skanaus’
Pasaka apie tai, kaip individai tampa statistika
Saturday, January 19th, 2008Stiklainės
Friday, November 23rd, 2007Nori nustebinti draugą/draugę? Nori neįprastai perteikti gudrią mintį? Patinka patogūs daiktai? Tau rūpi gyvenimo kokybė? Įnešk į kasdienybę kūrybingumo! Susikurk sau stiklinę (marškinėlius, lempą, plakatą, laužą ar bet ką kitą)!
Kai kažkada per psichologijos paskaitą pasakė, kad kūryba yra originalus žinomų dalykų išdėliojimas, buvau gerokai pasipiktinęs. „Juk tikroji kūryba ateina iš įkvėpimo, o ne iš žinomų dalykų eksperimentinio konstravimo“ – tuomet pagalvojau. O dabar jau sutinku, kad tas įkvėpimas ateina ne iš kur kitur, o iš savo paties įspūdžių; iš dalykų, kurie yra ar tampa žinomi. Kartais kūryba būna tiesiog klaidingas realybės interpretavimas – kažko nesupranti, nori sau paaiškint ir tada sukuri paaiškinimo interpretaciją tais žodžiais, vaizdais ar garsais, kuriais moki. O šiaip kūryba gali būti ir pritempta tiesiogiai, kitaip nei įprasta išdėliojant žinomus faktus, pavyzdžiui šiandien bedarydamas programavimo pertraukėlę, parašiau ant poprieriaus žodį „if“ rašytinėm raidėm, bet kad būtų neįprasčiau, „f“ raidės lankelį prikabinau prie „i“, o „i“ tašką įgrūdau į „f“ kilpą. Štai tau ir kūryba!
O dabar prie reikalo! Va jau porą mėnesių man galvoj knibždėjo pasigamint unikalias stiklines. Mąsčiau apie atvaizdus, dekoravimą, atlikimo būdą, materiją ir galų gale iš skirtingų gyvenime matytų idėjų sulipdžiau rezultatą, kuris pavaizduotas aukščiau nuotraukoje. Tai stiklinės iš stiklainių, ant kurių šonų puikuojasi kaukolės su pypkėm ir grasinantys užrašai.
„Psychas 
“ – toks buvo pirmasis RQ įspūdis apie nupasakotą mano kūrinį.
Kad kūryba būtų prasminga, ji turi pernešti žinią arba suteikt funkcionalumą. Šitos stiklinės perduoda dvi žinias: „tai ką geri, gali apnuodyti tavo organizmą“ ir tradicinis „rūkymas žudo“. Negana to, stiklinė suteikia portabilumo funkciją – jei skubi į paskutinį traukinį, gali nespėtą išgerti gėrimą užsisukti dangteliu ir išsinešti. Dekoravimui pasirinktas stilizavimas suapvalintų stačiakampių link, kad paveikslėlis ir šriftas labiau prisiderintų prie stiklainio formos. Papildomą šokiravimo įspūdį sudaro faktas, kad stiklinė yra nors ir su paveikslėliu, bet vis tas pats stiklainis (asociacijos su tarybiniais filmais apie alkoholikus), bei tai, kad stiklinė perteikia antireklaminę žinią (asociacijos su „negerk iš avies pėdos – avinėliu pavirsi“). Tokiu būdu stiklinė pastoviai primena jausti saiką. Be to stiklinės puikiai tinka išbandyti svečių atvirumo/susikaustymo lygį ir humoro jausmą.
Už prisidėjimą prie galutinio produkto idėjine prasme, esu dėkingas Viktorijai iš Miunsterio, buitinio dizaino firmai „Propaganda“, Lucida Console šrifto kūrėjams ir visiems palaikiusiems morališkai. Aplodismentai. Uždanga nusileidžia.
Pitonas: kepam kiaušinienę be keptuvės
Monday, September 10th, 2007Dauguma trečių šalių Python programavimo kalbos modulių sudiegiami iš modulio išeities tekstų katalogo konsolėje vykdant:
python setup.py install
Tačiau Python programavimo kalba pradedant nuo 2.3 versijos turi ir kitokį modulio pernešimo formatą nei išeities tekstų katalogas. Išdidžiai pristatau – Pitono kiaušinis.
Pitono kiaušinis (Egg) – tai specialiai naudojimui paruoštas zip archyvas, analogija Javos stiklainiams (Jar) arba Rubio brangakmeniams (Gem). Nors kiaušiniai laikomi nulinės instaliacijos platinimo formatu, tačiau jųjų diegimui rekomenduojama susidiegti PEAK Setup Tools su easy_install moduliu. Tada kiekvieną kiaušinį diegt konsolėje vykdant:
easy_install kelias/iki/naujas_modulis-1.0-py2.4.egg.
Windows sistemoje galima dar pakoreguot registrą, kad kiaušiniai diegtųsi dukart spustelėjus ant jų.
Tačiau yra galimybė Pitono kiaušinį susidiegt ir be tų papildomų pastangų. Greičiausia tai padaryt, tiesiog nukeliant parsisiųstą *.egg failiuką į python site-packages katalogą ir failo pavadinime nutrinant versijos numerius, pvz. pervardinant naujas_modulis-1.0-py2.4.egg į naujas_modulis.egg. Blogybė ta, kad praradę tuos skaičiukus, vėliau galim nebežinot, ar turim šviežiausią versiją. Taigi mano rekomenduojamas kiaušinio diegimas būtų toks:
- Nukopijuoti modulį į site-packages katalogą. Taigi pavyzdžiui tame kataloge turėsim:
naujas_modulis-1.0-py2.4.egg - Tame pačiame kataloge sukurti tekstinį failą tokiu pat pavadinimu tik be skaičiukų ir plėtiniu .pth. Šiame faile įrašyti kiaušinio vardą (reliatyvų kelią iki kiaušinio failo pradedant nuo esamo katalogo). Pavyzdžiui:
naujas_modulis.pth, kurio turinys:
naujas_modulis-1.0-py2.4.egg
Kaip patikrinti, kad modulis įdiegtas ir veikia? Pasileidžiam Python komandinę eilutę ir vykdom:
>>> import naujas_modulis
Jei tyliai ir ramiai siūloma vesti kitą komandą ir nerodomi jokie klaidų pranešimai, tuomet diegimas pavykęs.
Sukurt kiaušinį be Setup Tools per keliolika minučių nepavyko. Tai tarkim, kiaušinių kūrimui, mielas programeri, tuos papildomus įrankius jau susidiek.
Tai tiek trumpai apie kiaušinukus.
Birutė, sakė, kiaušinius labai mėgsta. 
Kiaušinis koloje
Monday, December 11th, 2006– Aš čia jaučiuosi kaip rojuj: galiu gert kolą kiekvieną dieną, — sako Silvija iš mano darbo. O Katerina apie kolą yra pasakojusi gandą, kad jei stiklinėj šito nuostabaus gėrimo įmestum dantį, tai jis per parą ištirptų — nieko nebeliktų. Aš tuo tarpu prisimenu dantų pastos reklamą iš vaikystės. Rimtas dėdė gydytojo kostiumu paima kiaušinį, pusę padengia dantų pasta, tada panardina kiaušinį į chemikalus, kurie atseit atitinka burnos ertmės terpę. Po dvylikos valandų nepadengta pusė kiaušinio tampa elastinga kaip guma, o padengtoji pusė lieka kieta ir tvirta kaip prieš eksperimentą. O kas būtų, jei kiaušinį panardintumėm į kolą?
Nepakartojamam bandymui reikės vieno aukščiausios klasės kiaušinio, vieno buteliuko kolos, vieno apyšvario stiklainio, į kurį tilptų kiaušinis. 
Pirmiausia, ponios ir ponai, į stiklainį įpilame kolos. Tada įmerkiame kiaušinį. Galiausiai sandariai užsukame dangtelį. Fiksuojame laiką ir žiūrime, kas bus toliau.
Eksperimento pradžia – pusė keturių vakaro, šeštadienis. Stiklainyje anglies dvideginio burbuliukai veržiasi į viršų. Kiaušinis tupi dugne. Laikrodis tiksi.
Praėjus pirmam pusvalandžiui burbuliukai vis dar nenustoja kilt. Kiaušinis nekeičia savo padėties. Laikas irgi nesustojo. Užteks jį gaišt. Einam linksmintis.
Po dvylikos valandų nuo eksperimento pradžios koloj atsiskyrusios drumzlės. Kiaušinis skilęs iki pusės. Begėdi Aidai, kodėl nutylėjai, kad eksperimento pradžioje bematuodamas, ar kiaušinis tilps į stiklainį, įskėlei kiaušinio bukąjį galą!? Ai. Einam miegot.
Po dvimketurių valandų nuo eksperimento pradžios kiaušinis susigūžęs tarp drumzlių vis dar stiklainio dugne, iš pilvo iššokę viduriai, o visas kūnas sutrūkinėjęs. Laikas vis dar eina. Užteks vargšą kiaušiuką kankint. Ištraukiam iš stiklainio.
Štai pažiūrėkit — ne taip jau blogai — viena jo pusė kaip naujo sveiko kiaušinio! O ir lukštas kietas kaip tikro vyro.
Išvada: nepamirškime išsivalyti dantų ryte ir vakare.
Na ką!? Naturprodukt. Suvartojam.
MakDonaldo videožaidimas: idėjų laisvė
Wednesday, July 12th, 2006– Jeigu kas nors sukurtų žaidimą, kuriame personažas tavo vardu ir pavarde, atrodantis taip, kaip tu, būtų gėjus ir „duotųsi“ su kitais gėjukais, ar tau tai patiktų? — ji paklausė manęs, gindama savo poziciją, kad teršti kitos firmos vardą nėra gerai. — Ar nepaduotum jų į teismą?
– Hmm… Bet jeigu tame būtų bent dalis tiesos? Nemanau, kad tas makdonaldo žaidimas visiškai be pagrindo.
Italų kompanijos „la Molleindustria“ McDonald’s videogame yra vienas pirmųjų ir vienas iš nedaugelio antireklaminių žaidimų. Žaidime tavo tikslas yra kuo ilgiau išlaikyti makdonaldo kompaniją (mano rekordas 2036-tieji). Reikia suvaldyti keturias sritis: žemės ūkį, gyvulininkystę, restoraną ir vadybą. Valdoma vos vienu pelės mygtuku. Flasho technologija. Grafika izometrinė. Veikėjai naiviai paprasti. Atidirbta smagi animacija. Veiksmų pasirinkimas prieštaringas.
- Ar kirsti mišką, kad dar labiau praplėstum sojų laukus arba karvių ganyklas — juk direktorius pastoviai nepatenkintas kompanijos progresu?
- Ar dėti į karvių ėdalą fabrikinių atliekų — juk sojos dar neužderėjo?
- Ar atleisti 5 metus dirbusį bigmakų pardavėją, nes jis nebesišypso klientams?
- Ar papirkti sveikatos apsaugos ministrą, kad nuramintų sumišimą dėl ligų, kurias sukėlė hamburgeriai?
Nesusidaryk klaidingos nuomonės apie gardžiuosius makus. Žaidimo kūrėjai neslepia, kad žaidime viskas išsigalvota:
MakDonaldo videožaidimas yra skaitmeninė MakDonaldo parodija. Jis sukurtas tik pramogos ir išsilavinimo tikslais, tačiau jokiu būdu neturėta omeny konkrečių asmenų, veiksmų ar įvykių.
Visi scenarijai ir situacijos yra kūrėjų vaizduotės produktas. Šio žaidimo turinys jokiu būdu neturėtų laikomas faktiniu.
– Kodėl išskyrėte MakDonaldą kaip subjektą, kodėl ne kitą greito maisto prekinį ženklą? — kartą Gamasutra paklausė vieno iš kūrėjų — Paolo Pedercini. Šis atsakė:
– Paprasčiausiai dėl to, kad tai didžiausias ir geriausiai žinomas prekinis ženklas. Taip pat būtumėm galėję naudoti bendresnį pramanytą prekinį ženklą, bet mes pagalvojome, kad tai susilpnins ryšį su realiu kasdieniu gyvenimu.
Išalkai? Hamburgeris Mak Donaldo restorane — tik trys litai, penkiasdešimt.
Mak Geimburgeriai
Tuesday, April 25th, 2006Prieš kelias savaites atidarytam prekybos centre šalia raštinės prekių ir mobilaus ryšio tiekėjų įsikūrė ir stilingųjų Makintošų parduotovė. Bežiūrinėdamas, ką jie siūlo klientams, aptikau nediduką katalogą žaidimų, kurie jau perrašyti ir Makams.
Paminėti net labai žinomi žaidimai: Age of Empires II, Baldur’s Gate II, Battlefield, Black & White, Call of Duty, Sims, Doom 3, Tomb Raider, Tony Hawk’s Pro Skater, Worms 3D ir dar keliskart daugiau kitų.
Tipo, pirk Maką, nes „ant jo“ irgi galima žaisti.
Papildyta:
Taigi Makų propaguotojai siūlo žaidimus, taip stengdamiesi prisivilioti daugiau Makų, o kartu ir Mac OS naudotojų. Tuo tarpu Linuksų ir atviro kodo propaguotojai prisipažįsta, kad gali pasigirti nedaugeliu žaidimų (iš žymesnių paminėtini Quake III, SimCity 3000, Return to Castle Wolfenstein, Heretic II, Tycoon II). Bet iš keblios padėties jie bando išsisukti, siūlydami nusipirkti žaidimų konsolę prie teliko. Čakas Ystomas knygoje „Nuo Windows prie Linux“ rašo:
Žinoma, jei nerandate patinkančių žaidimų, tinkančių Linux sistemai, vienas iš sprendimų norint išsaugoti Linux bei neaukoti pinigų Windows ar Microsoft Office licensijoms įsigyti, yra nusipirkti žaidimų sistemas Sony PlayStation arba Nintendo.
Cha, Microsofto XBox nepaminėtas ne be reikalo. Atseit, jei jau pereidinėji nuo Windows prie Linux, tai eik šalin nuo M$ visu pajėgumu. Ir šiaip neaukok pinigų M$’ui (ypač „svarbiam“ žaidimų komponentui — Office), o geriau paaukok vargšams Soniui ar Nintendo. Ir dar būtinai nusipirk televizorių.
Kaip saldiuuu!.. (pavadinimą skaityti pašaipiu tonu)
Wednesday, April 5th, 2006Savaitgalį su Kristute buvom cukraus muziejuj. Pala pala… Cukraus? Ką galima įdomaus parodyt apie cukrų?
Na buvo rodoma visko, ko tik išsigalvojo muziejaus kūrėjai: buvo ir cukraus kristalų tyrimo mašinos, ir senovės cukraus gamyklų modeliai, ir cukranendrių kenkėjų iškamšos, ir koncervuoti cukriniai runkeliai, ir… Ko tik nebuvo. Vienas eksponatas — eilė stiklinių runkelio formos indų, kuriuose kiekviename buvo pripilta tam tikros medžiagos tiek, kiek jos yra tikrame runkelyje. Pavyzdžiui, vienas indas rodė, kad runkelyje yra 300 g vandens, o kitas rodė, kad runkelyje yra 80 g cukraus, 23 g sausų drožlių, kurios, kaip parodė kiti eksponatai, dar naudojamos popieriaus bei presuotų pjuvenų lentų gamybai.
Dargi sužinojau, kad senovėje cukrus būdavo parduodamas forminis suapvalinto kūgio ar ištempto varpo formos. Ir jį kapodavo arbatai specialiais kirstukais.
Viena ekspozicija rodė visą cukraus gamybos procesą. Įdomiausia, kad tai buvo ne paprastos nuotraukos ar paveikslėliai, o paspalvintas bareljefas su tam tikromis dalimis atitrauktomis nuo pagrindo (bareljefas yra skulptūros rūšis, kurioje „suplokštintas“ objektas prilipdytas prie kokio pagrindo ir vaizduojamas tik iš vienos pusės; pavyzdžiui galvos ant monetų yra bareljefai). Pafotografavau tuos bareljefus tarytum matomus per kiekvieną akį (iš visų dviejų) ir padariau stereo poras. Jei sužvairuotum dabar taip, kad kaire akimi matytum dešinį paveikslėlį, o dešine akimi — kairį, tai išvystum trimatį bareljefo vaizdą.
Netoli ekspozicijų su kolekciniais cukraus pakeliais iš įvairių šalių, buvo stendas su cukraus kiekiu įvairiuose maisto produktuose. Pavyzdžiui, 100-te gramų Nutellos yra 77,5 gramai cukraus. O štai kiek cukraus kolakokorokoj:
Tai tiek įspūdžių. Muziejai būna gerai.
Kulinariniai receptai (iki ko prisivažiavom…)
Monday, February 27th, 2006Savaitgalio atradimas — juodoji arbata su imbieru. Tiems, kas nežino, imbieras — tai dažnai aziškuose patiekaluose naudojamas prieskoninis šakniavaisis, aitresnis už ridikėlį, kvapnesnis už citriną.
Paruošimas: nulupti ir supjaustyti nedidelį imbiero šaknies gabalėlį, užplikyti kartu su arbatžolėm, pagardinti cukrumi, po trijų minučių mėgautis.
Skanaus.
Socialinė lygybė
Friday, October 28th, 2005
Universiteto tualete protingi studentai ant sienų užrašo tiesiog genealias mintis:
Nugalėk skurdą ir alkį. Suvalgyk turtinguosius!
Nušokai nuo stogo — suvalgyk picą
Monday, July 11th, 2005Pribaigiau Grand Theft Auto Vice City siužetines misijas. Labai geras žaidimas. Bet pats laikas pakalbėti apie trūkumus.
- Dirbtinis intelektas. Jeigu vykdai misiją, kurioje paskui tave sekioja tavo padėjėjas ar išgelbėtasis, jokiu būdu nesugalvok užsukti į kokią parduotuvę, nes jis gali tenais užstrigti, nesugebėdamas išeiti pro duris. Taip pat nebandyk bėgioti, nes kolega bėgti nemoka ir tavęs nepasivys.
- Nesubalansuotas gyvybingumas. Jeigu nušoki nuo dangoraižio stogo, tau sumažės vos 5-10% gyvybės, kuriuos atsistatysi kad ir suvalgęs picą. Jei įkrenti į vandenį, paskęsi iškart be galimybės parplaukt į krantą.
- Transporto priemonių pasirinkimo trūkumas. Jei vienoj vietoj užsikrovinėsi vis iš naujo žaidimą, lengvai pastebėsi, kad kaskart aplink važinėja tik 2-3 rūšių tik skirtingų spalvų automobiliai.
- Per mažas matomo atstumo parinkimas. Labai netikroviška, kai eilinis praeivis ar automobilis pranyksta ar atsiranda už kokio šimto virtualių metrų, kur realybėje matytųsi bent taškelis arba visas vaizdas tolumoje susilietų (blogesnio regėjimo ar rūko atveju).
- Transporto priemonių dingimas. Jei automobilį ar motociklą prieš pat naujos misijos pradžią pastatai per arti aktyvų plotą žyminčio apskritimo, ta transporto priemonė po misijos uždavimo animacinio intarpo pradingsta (ta pati problema buvo ir GTA 3).
- Nesubalansuotas atstumas tarp misijos uždavimo vietos ir misijos vykdymos vietos. GTA ir taip prisivažinėji į valias, o štai dar tenka kai kuriose misijose važiuot iš vieno miesto galo į kitą be papildomų sunkumų, kuriuos reiktų įveikti. Tik vienoj misijoj žaidimo pabaigoje buvo pasiūlytas taksi automobilis, kuris pats tave nuvežtų į reikiamą vietą.
- Nepakankamai subalansuotos išsaugojimo vietos. Kai kuriose misijose per toli išsaugojimo vieta, kurioje gali pasiimti savo mašiną. Jei nepavyksta misijos įvykdyti iš karto, tenka porą minučių važiuoti nuo namų (išsaugojimo vietos) su savo mašina iki misijos uždavimo vietos, tada dar porą minučių nuvažiuot iki misijos vykdymo vietos ir tik tada pradėt misiją.
- Per greitas valdymo pranešimų keitimasis. Žaidime padaryta galimybė perskaityti paskutinius tekstus, ką pasakė veikėjai. O valdymo pranešimai staiga pasirodo ekrano kampe ir išnyksta be galimybės pažiūrėt, kas buvo parašyta. Taigi kad išmoktum valdyti malūnsparnį, lėktuvą ar kokią kitą egzotišką priemonę, gali tekti bandytis visus klavišus ir jų kombinacijas iš eilės, jeigu tik nespėjai perskaityt pranešimo arba buvai sutelkęs dėmesį kažkur kitur.
- Identifikacijos trūkumas. Nei pradedant žaidimą, nei išsaugant nėra galimybės įsirašyti savo vardą. Jeigu tą patį žaidimą žaidžia keli žaidėjai, jiems tenka įsiminti, kad Jono išsisaugojimas bus pirmoje pozicijoje, Petro — penktoje, o Marytės — paskutinėje. Gerai dar, jeigu netyčia vienas ant kito viršaus neišsisaugoja ir nenumuša visų ano pasiekimų.
- Trūksta amžiaus cenzo užtikrinimo. Žaidimas pagal galimybes ir kalbą yra ūgtelėjusiems paaugliams ir vyresniems, tačiau nėra jokių priemonių užtikrinti, kad žaidėjas yra tikrai subrendęs.
- Daug neišnaudojamų plotų. Vice City yra labai didelis miestas ir labai nesmagu, kai atvažiuoji/užskrendi į kokį užkaborį, o ten nei kokio ginklo, nei slaptavietės, nei papildomos misijos nėra.
Kaip bebūtų GTA Vice City jau perėjau ir į jo trūkumus daugiau artimiausiu metu nebežiūrėsiu. Jau esu prasibandęs ir GTA San Andreas. Kol kas tai puikus žaidimas ir kai kurie iš mano aukščiau paminėtų neigiamų pastebėjimų apie Vice City čia nebegalioja. Žiūrėsim, kaip bus toliau.
Loading ...
