Posts Tagged ‘psichologija’

Robotžmogiams: Produktyvumas

Saturday, September 10th, 2011

Jau šeštus metus dirbu Vokietijoje Internetinių svetainių programuotoju. Per tą laiką apturėjau nemažai atlikimo terminų ir bemiegių naktų, kelis kartus buvau pasiekęs savo koncentracijos ir sugebėjimų ribas. Tuolab laisvalaikiu dar dirbu prie savo HalmaStar žaidimo, blogo ir kitų projektų. Noriu pasidalinti patirtimi, kaip išlaikyt produktyvumą, kai darbo daug ir jį visą atlikti reikia tau pačiam.

Pirmas dalykas, ko reikia, norint būt produktyviu – motyvacija. Reikia priežasties, dėl kurios būtų verta atsakingai dirbt savo darbą, kas tai bebūtų – piniginis atlygis, karjeros laiptelis ar pripažinimas ir reputacija. Įkvėpimą darbui labai kelia TED paskaitos. Motyvaciją taip pat galima užsiprogramuot per Meta būsenas.

Kad galvos nekvaršintų visos persipinančios užduotys, kurias sunku ar net neįmanoma aprėpti, reikia susidaryti užduočių sąrašą, pasiskirt prioritetus ir atlikinėti jas po vieną, nekreipiant dėmesio į kitas. Aš kiekvienam projektui susidarau sąrašą užduočių ant atskiro popieriaus lapo. Kai užduotį atlieku, ją iš sąrašo išbraukiu. Kai atlieku visas lapo užduotis, tuomet tą lapą išmetu. Kiekvienas atlikimas – tarsi įvykdyta misija. Vizualiai jaučiamas darbo progresas. Užduočių užsirašymo ir prioritetizavimo metodika vadinasi „Getting Things Done“ pagal David Allen to paties pavadinimo knygą.

Kad smegenys nepradėtų rūkt, reikia daryt pertraukėles. Kas eina parūkyt, o aš karts nuo karto einu pasidaryt arbatos. Ir taip per dieną išgeriu apie penkis puodelius. Aš dažniausiai pertraukėles darau tarp skirtingų užduočių atlikimo. Internetuose galima rasti Pomodoro techniką atlikinėt užduotis 25 minučių intervalais, darant 5 minučių pertraukėles. Pavadinimas yra kilęs iš virtuvinio pomidoro formos prisukamo laikmačio skaičiuot, kiek laiko virti ar kepti valgį.

Kad protas išliktų aštrus ir visa apčiuopiantis visą dieną, suvartoju nemažai kofeino kavos, arbatos, redbulio, fritz kolos ar club matės pavidalu. Dažniausiai po pietų išgertas redbulis mane išlaiko produktyvų maždaug šešioms valandoms.

Rutiniškas ir lengvas, bet ilgas užduotis geriausiai pasilikti dienos pabaigai, kai organizmas jau pavargęs, bet dar šiek tiek jėgų yra.

Nuvarytus arklius nušauna. Bet kas nerizikuoja, tas negeria šampano!

Kaip atsikratyti asmeninių problemų

Sunday, May 15th, 2011

Visi turi visokių problemų. Iš įvairių skaitinių ir pasaulio stebėjimo sulipdžiau krūvą punktų, kaip atsikratyt asmeninių problemų.

  1. Susirašyk problemų sąrašą. Savikritika yra gerai. Savigrauža yra blogai. Blaiviai pripažink sau, kokių turi problemų. Problemos pripažinimas yra pirmas žingsnis ją išspręsti.
  2. Elkis taip, kaip elgiasi tie, kas problemos neturi. Tau kas nors nesiseka, nes tu ką nors darai ne taip, kaip tie, kam sekas. Mokinkis iš tų, kam sekasi. Kopijuok jų gerąsias savybes.
  3. Įsigyk knygą ar ieškok problemos sprendimo internete. Kaip gauti mėgstamą darbą, kaip susirasti antrą pusę, ką valgyti, kad nukristų svoris – apie visa tai gali gauti informacijos internetuose ir knygose.
  4. Įsigyk daiktą ar paslaugą, kas išsprendžia problemą. Pasigerink regėjimą lazerine operacija. Pasidaryk plastinę operaciją. Prisiaugink plaukus. Lankykis pas logopedą. Pasidaryk makiažą… Jeigu manai, kad tai yra būtina.
  5. Treniruokis. Reguliariai daryk pratimus, šalinančius problemą. Jei turi viršsvorio, bėgiok rytais. Jei turi seksualinių problemų, daryk Kėgelio pratimus. Jei tavo iškalba ribota, rašyk blogą. Jei akys silpnos, daryk regėjimo pratimus.
  6. Paslėpk problemą. Bent jau laikinai trūkumus galima paslėpti. Kramtoma guma slepia blogą burnos kvapą. Skrybėlė gali paslėpti pliktelėjusią galvą. Tamsūs drabužiai maskuoja išsikišusį pilvuką. Sučiaupta šypsena slepia kreivus dantis. Dezodorantas slepia prakaito kvapą.
  7. Įpakuok problemą kaip išskirtinumą. Galbūt turi vieną ar kitą savybę per genus iš giminės. Visai nebūtina į tą savybę žiūrėti kaip į problemą. Galima žiūrėti, kaip į savitumą, kurio neturi dauguma.
  8. Nukreipk dėmesį į dalykus, ką turi geriausio ar geriausiai sugebi. Iškalbingumas, humoro jausmas, kūrybingumas, pasiekimai karjeroje ar mylinti antra pusė gali puikiai užgožti asmeninius trūkumus.
  9. Įsigyk kažką, kas nukreipia dėmesį nuo problemos. Na ir kas, kad švepluoji, užtat turi naują automobilį. Na ir kas, kad neturi mėgstamo darbo, užtat turi naują smartfoną. Na ir kas, kad neatrodai kaip super modelis, užtat visad stilingai rengiesi. Kartais dėmesio nukreipimui tereikia mažyčio daiktelio, tarkim sagės, pakabuko ar žiedo.
  10. Kooperuokis. Kiti žmonės irgi sprendžia tokias pačias problemas. Burkis į anonimines grupes ar forumus internetuose, kad kartu išspręstum savo ir kitų problemas.

Berašydamas šitą rašinėlį pats atkapsčiau savo problemų krūvą, ir tik liūdniau pasidarė. Bet tikiuos, tai padės kam nors susivokti savo problemose ir jas išspręsti.

Įsitikinimai – rankenos manipuliacijai

Saturday, October 23rd, 2010

Profesinės saviugdos klubų bloge perskaičiau amerikiečių psichologo apibrėžtų 12 įsitikinimų, kurie riboja dažno žmogaus poelgius, įtakoja emocijas, pasitikėjimą savimi ir leidžia kitiems juo manipuliuoti ir provokuoti įvairias situacijas. Gaunasi kaip ir papildymas temai apie savęs supratimą, kur rašiau anksčiau. Įsitikinimus, kurie iki šiol galiojo ir man, pažymėjau ” :mrgreen: “, o tuos, kuriuos naudočiau manipuliuoti kitais žmonėm, – ” :evil: “.

  1. Suaugusiam žmogui reikia, kad kiekvienas jo žingsnis būtų patrauklus aplinkiniams.
    :mrgreen:
  2. Yra smerktinų, bjaurių poelgių, už kuriuos reikia griežtai bausti.
  3. Kai viskas vyksta ne taip, kaip norėtųsi, tai yra katastrofa.
    :evil:
  4. Visos bėdos mums yra primestos žmonių arba aplinkybių.
    :evil:
  5. Jeigu kažkas baugina ar kelia susirūpinimą, būk budrus.
    ( :mrgreen: )
  6. Lengviau yra išvengti atsakomybės ir sunkumų, negu juos įveikti.
    :mrgreen:
  7. Kiekvienam reikia kažko stipresnio ir reikšmingesnio negu tai, ką jis jaučia.
    ( :mrgreen: ) :evil:
  8. Reikia būti visapusiškai kompetentingam, protingam ir kad lydėtų sėkmė (reikia viską žinoti, mokėti, suprasti ir visuomet laimėti).
    ( :mrgreen: ) :evil:
  9. Tai, kas stipriai paveikė jūsų gyvenimą vienąkart, turės įtakos visą likusį jūsų gyvenimą.
    :mrgreen:
  10. Mūsų gerovę veikia kitų asmenų poelgiai, todėl reikia padaryti viską, kad šie žmonės keistųsi taip, kaip norime mes.
    ( :mrgreen: ) :evil:
  11. Plaukti pasroviui ir nieko nedaryti – tai kelias į sėkmę.
    :evil:
  12. Mes nevaldome savo emocijų ir negalime be jų apsieiti.

(lietuviškas sąrašo vertimas ne mano ir ne visai atitinka. originalas čia: Personality Theories)

Iš kitos pusės, jei esi viskam tolerantiškas ir neturi jokių įsitikinimų, tai į tave galima įrašyt bet kokią nesąmonę.

Aš, ašai ir mano įsivaizduojami draugai

Saturday, September 4th, 2010

Kadais paskendęs aukštoje temperatūroje svaigau košmarus. Vienas iš jų buvo apie daugialypiškumą. Kokią ketvirtą nakties tai, ką aš savyje laikiau vientisu, išsiskirstė į keturias atskiras paralelines dalis ir vienu metu varčiaus beprakaituodamas ir bandžiau visas tas dalis suvokt ir aprėpt, bet sąmonė neleido. Vietos neradau, sukdamasis nuo vieno šono, ant kito, bet niekaip nebesulipdžiau romantinio idealisto, paleistuvio nuotykiautojo, menininko sieloj ir nuobodaus programuotojo.

Narcizo viščiuko testas

Mokiaus univiere, kad žmogaus vaizdinio suvokimą būtų galima suskaidyti į keletą rūšių:

  • Koks tu esi iš tikrųjų.
  • Kokį tu save matai.
  • Kokį tave mato kiti.
  • Kokį tavo manymu tave mato kiti.

Dar pridėčiau:

  • Kokį kitų manymu tu save matai.
  • Kokį kitų manymu tu manai, kad kiti tave mato.

Pasvajok! Niekam nesi tiek įdomus, nebent sau pačiam… :D

Iš esmės, reiktų suvokti, kad tai, kaip save jauti, kaip save vaizduoji ir koks kitiems atrodai iš šalies – yra skirtingi įvaizdžiai.

Iš vaikystės prisimenu Mindaugą iš seno kiemo. Jis buvo pirmas mano gyvenime sutiktas žmogus, kuris su manim ir kitais draugais bendravo kitaip negu su tėvais ar draugų tėvais. Prie draugų buvo išdykęs neklaužada, o namie pavyzdingas mandagus sūnus. Ar tai dviveidiškumas, ar tiesiog integracija?

Moralinės normos nuo mažens moko, kad visada reikia būti savimi, ir tai priešpastatoma veidmainystei. Deja tiesiogiai buvimas savimi reiškia, kad lieki toks, prie kokio tavęs kiti priprato ir nesikeiti su visais savo trūkumais, nesugebėjimais, visom neigiamom savybėm. O ką jeigu įmanoma būti savimi visą laiką netgi būnant skirtingam tarp skirtingų žmonių? O ką jei būti savimi nėra svarbu?

- Kuris iš mano įvaizdžių tikrasis? – kažkada svarstė Justė.
- Tu esi tikra su visais savo įvaizdžiais! – pabrėžiau aš.

Kažkoks rašytojas Kurtas Vonnegutas yra parašęs:

Mes esame, kuo apsimetame…

Kitaip sakant,

Falsifikuok, kol pavyks iš tikrųjų.

Iš esmės, galime būti bet kuo, kuo tik panorėsim, tereikia į tai įdėt darbo (na gal tik vieni žmonės gabesni išsipildyt vienus norus, kiti – kitus).

Kodėl reikia mokėt keistis? Ogi dėl pripažinimo žmonių grupėse, kurios tau svarbios. Niekas nemėgsta būti atstumtas. Net ir išstumtieji iš masių, būriuojasi į atstumtųjų draugų būrelį.

Alternatyva irgi priklauso grupėms. Ir apskritai – masės ir alternatyva yra dvi supriešintos grupės, kurias taip lengviau suvokt paviršutiniškai mąstantiems. Pasaulyje daug subkultūrų ir vienas žmogus gali priklausyt kelioms iš jų. Net jei jautiesi originalus individualistas, tu vis vien priklausai grupei originalių individualistų, vaikščiojančių šia planeta kažkur tarp 6 milijardų žmonių. Buvimas anonimu irgi yra vienas iš įvaizdžių.

Per Rocío gimtadienį vos ne vienbalsiai pastebėjom:

Net jeigu šeštadienio vakarais niekur neini iš namų, vienas verkdamas apie savo apgailėtiną gyvenimą, tu priklausai grupei žmonių, kurie šeštadieniais niekur neina iš namų, verkdami apie savo apgailėtiną gyvenimą.

Priklausomybės vienoms ar kitoms grupėms apibrėžia žmogaus identitetą. Aš esu lietuvis, hakeris, blogeris, riedutininkas, nenusisekęs žaidimų kūrėjas, tūsovčikas, darboholikas, keliautojas, menininkas, aristokratas… Nes esu iš Lietuvos, kaip ir kiti hakeriai nuolat galvoju apie saugumo skyles, gyvenu blogosferoje, priklausiau Vilniaus riedutininkų klubui, ir t.t.

Žmogus priklausydamas vienai ar kitai grupei, automatiškai užsideda sau etiketę, kurią kiti žmonės gali nepalankiai interpretuot.

Mes esame, kuo apsimetame, todėl turime atidžiai pasirinkt kuo apsimetame.

Kai atsirado internetas ir socialiniai tinklai, savo paties prekinio ženklo kūrimas tapo prieinamas kiekvienam – ne tik įžymybėms. Priklausomai nuo to, kaip save pateiki internete, tau gali sektis arba nesisekt darbuose ir asmeniniame gyvenime (nors iš esmės, ir iki interneto žmonėms rūpėjo, kaip kiti žmonės juos priims). Norint pritapt vienoj ar kitoj grupėj, reikia integruotis. Reikia išsiaiškint kontekstą, prie jo pritapt ir pagal kontekste dalyvaujančių žmonių vertybes rast būdą, kaip tame kontekste išsiskirt, kad pasiektum tai, ko nori.

Pavyzdžiui, programuotojų forume tinka užmegzt temą apie projektavimo šablonus, keliautojų būry tinka pasakoti apie šiurpius tranzavimo nuotykius, riedutininkams tinka parodyt naują išmoktą triuką, pasimatymo metu tinka pasinert į flirto ir intymumo ekstazę… Bet dažniausiai netinka viską sumaišyt. Viskam yra savo vieta ir laikas. Visose žmonių grupėse yra savi kontekstai ir prie jų reikia prisiderint, nebent tavo tikslas yra radikaliai išsiskirti, kad visi apie tave kurį laikų kalbėtų (kol neatsibosi su savo išsišokimais).

Taigi visi mes patenkam į statistiką. Verslai tai panaudoja, ieškodami tikslinių grupių. Tik va jiems nereik pamiršt, kad ne visada teisinga į tikslines grupę įtraukti visą žmogų. Tik tam tikros žmogaus veiklos sritys susijusios su tam tikra nagrinėjama sritimi patenka į tikslinę grupę. Ir tos dalys laikui bėgant keičiasi.

Pavyzdžiui, jei matuosim laiku, tai galima būtų sakyt, kad aš esu 5% klubintojo, 12% internetinio socializuotojo, 27% programuotojo, 33% miegotojo(1), likę 23% spontaniškiems užmojams ir buičiai. Taigi mano laiko paskirstymas tam tikroms veikloms šiuo metu yra toks, bet jis skiriasi nuo to, koks jis buvo anksčiau ir koks bus ateity ir nebūtinai pagal tam tikram amžiui priimtiną veiklą, bet pagal pomėgius ir prioritetus supančioj aplinkoj.

Kalbant apie socialinius tinklus internete, yra svarbu

  1. suteikt galimybes žmonėms grupuotis pagal pomėgius.
  2. suteikt galimybes neprileist vienos grupės žmonių prie informacijos, skirtos kitai grupei.

Pats lyg ir būčiau už visos informacijos atvirumą, bet tada prisimenu pavyzdį prezentacijoj apie tai, kad galbūt jauna mokytoja iš Niujorko nenorėtų, kad jos draugų gėjų pašėlusių vakarėlių nuotraukas matytų nepilnamečiai mokiniai ar jų tėvai. Taigi, kiekvienas turi turėt galimybę pasirinkt, kiek jis nori būti kam viešas.

Gali į kitą arba save pažvelgt kaip į atskiras dalis arba kaip į visumą, arba kaip į visumos dalį, ir visaip būsi teisus. Kitas klausimas – kokiais tikslais tai panaudosi?


(1) Eilinį kartą pareiškiu pasipiktinimą, kad trečdalį gyvenimo praleidžiu miegais! Ir kodėl gyvi organizmai taip neefektyviai sutverti!? Gi tiek daug įdomaus būtų įmanoma nuveikt per tą laiką! Beje Berlyne kur ne kur gali rast ant sienų išpurkštą užrašą: „Miegas yra komercinis“. Bet čia nukrypau nuo temos..

Savęs supratimas (net jei tu – pana)

Friday, September 18th, 2009

Sako, kad vyrams sunku suprasti moteris. Moterims kartais sunku suprasti vyrus. O kartais būna sunku suprasti save. Visai neseniai Karolis pačiulbėjo apie straipsniuką, kuriame sukonspektuota populiariosios psichologijos knygų išmintis iš smegenų veiklos prizmės. Kažkaip gaila tą išmintį paleisti vėjais, tai perrašau, kas svarbiausia, čia:

  • Smegenys pirmiausia stengiasi sumažinti pavojų, o tik tada didinti vertę. Kitaip tariant, žmonės yra linkę būti per daug atsargūs, netgi tada, kai rizikuoti būtų naudingiau. Tai yra suktas smegenų veikimo principas.
  • Per daug neapibrėžtumo atrodo pavojinga. Susidaro jausmas, kad galim nukentėti, todėl stengiamės to išvengti.
  • Veikiančios sąmonės naudojama talpa yra maža, ir dėl to mes klystame daugybėje sričių, įskaitant bandymą nuspėti, kas mus daro laimingus.
  • Galimybė valdyti emocijas yra ribota, greitai išsieikvoja ir turi būti naudojama greitai, kad būtų efektyvi.
  • Norai ir tikslai nurodo smegenims, į kurią informaciją kreipti dėmesį.

Skamba pakankamai sudėtingai. Bet, patikėk, angliškai buvo dar sudėtingiau! Tokia painiava rašinėlio baigti geriau nereiktų. Geriau pabaigai pažiūrėkim prezentaciją apie moterų ir vyrų smegenų skirtumus.

P.S. Ne, nesu seksistas. Pavadinimas toks, tik dėl dėmesio pritraukimo. :D

Švęsk sekmadienį: paskutiniam vagone prie lango

Sunday, February 15th, 2009

Prisibučiavai vakar, ane? O dabar geležinkeliu atgal?

Berlyno traukiniuose važiuodamas vienas ne piko metu septynių greta esančių tuščių sėdynių eilėje renkuosi atsisėsti į trečią arba penktą (paveikslėlyje žemiau pažymėta raide C). Spėk, kodėl!(1)

7 vietos

S-Bahn vagono galvosūkis: kuri iš pažymėtų vietų optimialiausia atsisėsti, jei visos jos laisvos?

7 vietos

Raktas žaidime Metro Rules of Conduct. Šį žaidimą pasirinkau ne dėl kokių ypatingų technologijų, nerealios grafikos, muzikos ar išsamaus interneto išnaudojimo, bet dėl koncepcijos – dėl psichologinio apvalkalo, užvilkto ant pirmo asmens šaudyklės. Nepagailėk 5 minučių išbandymui.


(1) Ieškok galvosūkio atsakymo komentaruose.

Tik suaugusiems: seksualumas

Wednesday, November 26th, 2008

Kai pradėjau dėliot mintis šia tema, atrodė, kad turiu per mažai kompetencijos. Tačiau intelektualaus seksualumo testo rezultatai patenkino mano savimeilę ir spyrė į užpakalį pabaigt, kas pradėta, ir išleist į eterį.

Braškės

Iš vienos pusės, seksas parduoda ir pilnas televizorius bei spaudos kioskeliai apnuogintų kūnų. Iš kitos pusės tarp išsilavinusiųjų šnekos apie seksualumą laikomos arba nereikšmingomis, arba labai intymiomis, arba vulgariomis. Vieni apie seksualumą išvis vengia kalbėti, galbūt patys besijausdami fiziškai nepatrauklūs ir tikėdamiesi dėmesio už kitus pasiekimus. Kitiems gali atrodyt, kad tai tema, kuria galima kalbėtis tik su savo antra puse miegamajame, o visi, kas reiškiasi viešai – buki išsišokėliai. Drąsieji seksualumu manipuliuoja ir skinasi kelią į šviesų rytojų. O aš tiesiog sužadinu tavo smegenis pamąstyt apie tai.

Mano manymu, seksualumas yra viena iš daugelio tobulo žmogaus savybių. Ir sakyčiau, kad tai tik koks penktadalis prigimimo, o visa kita – žmogaus pastangos. Bet kas tai yra? Mokyklose nieko tokio nemoko (na gal nebent kokioj modelių mokykloj). Kiekvienas tą savaip supranta, bet bandau suvokti esmę.

Kaip kartą pasakė protingas bičas iš praeities, sveikame kūne sveika siela(1). Mažų mažiausiai, ko reikia žmogui – elementari higiena ir kūno priežiūra. Nosį riečiantis prakaito kvapas nėra patrauklu. Nepadorus viršsvoris yra nepatrauklu. Visokios ligos – taip pat. Spėju, kad noras turėti sveiką partnerį yra susijęs su pasąmoningu įgimtu troškimu sulaukti sveikų palikuonių ir turėti artimą, kuris padės juos išlaikyti. Skaniam sveikam maistui, vitaminams, šiek tiek aktyvesniam gyvenimui ir gabalėliui muilo nereikia milžiniškų išteklių ar pastangų.

Jei išsirengsi iki pusės ar apsivilksi triko, dar nereiškia, kad iškart tapsi seksualesniu. Pavyzdžiui, Londone balandžio mėnesį drebančios pusnuogės panos pašiurpusia žąsies oda, stovinčios eilėse į klubus be striukių ar kokio kito šiltesnio drabužėlio, kelia pasigailėjimą (o ne ką kita). Seksualūs drabužiai yra tokie, kurie pabrėžia figūrą, bet nereik pamiršti, kad visiems drabužiams yra savas (metų) laikas.

Svarbu ne tik išvaizda, bet ir elgesys bei manieros, kūno kalba, žvilgsniai, balso tonas, aktyvumas intymiom akimirkom. Man seksualios moteriškos panos, kaip kad tikriausiai panoms seksualūs vyriški vaikinai(2). Moteriškumą ir vyriškumą suprantu ne tik kaip išvaizdos savybes, bet ir kaip būdo bruožus, kurie atsispindi elgesy. Švelnios ir grakščios panos man daug patrauklesnės už grubias kerėplas. Manau, kad tvirti, savim pasitikintys ir ryžtingi vaikinai panas labiau traukia, nei kampe susitraukę drovuoliai. Jei jautiesi, kad tau trūksta tinkamų būdo savybių, ir nori kažką savyje keisti, tuomet visai pravartu retkartėmis paskaitinėti Justino, Darnios Poros bei Sielos rašinių.

Susiję filmai:

  • Lost in Translation – erotiška platoniška meilė.
  • Swimming Pool – skirtingų kartų moterys įsimyli tą patį vyrą.
  • Closer – dviejų porų meilės istorijų persipynimai.
  • The Dreamers – poetiškai gašlus filmas apie amerikietį Paryžiuje.

Nesusidaryk klaidingos nuomonės, kad seksualumą laikau pagrindine asmenybės savybe. Bet noriu tavęs paklaust, ką tu manai šia tema. Ar tau svarbu tavo panelės ar vaikino seksualumas? Ar verta diskutuoti apie šią žmogaus savybę? Ar seksualumą viešoje erdvėje reiktų maskuoti? Ką manai apie manipuliaciją trumpais sijonais? Ar gali žmogus būti protingas ir seksualus vienu metu? Doras ir seksualus?


(1) Mens sana in corpore sano (Juvenalis)
(2) Sunkiai suvokiu, kaip vieni kitų seksualumą vertina lytinės mažumos. Pavyzdžiui, jei vienam iš gėjų patinka kito gėjaus moteriškumas, tai kodėl geriau nesirinkti moters?

Berlyno personažas: jėzus

Saturday, October 4th, 2008

Į traukinį įlipęs jėzus(1) atsistoja prie pat durų ir atsisukęs į lauką pro atidarytas duris šneka:
– Tai tu sakai, irgi esi vokietis, ane?
Pašnekovo dar nėra. Tačiau jau netrukus užsidarius durims, prieš akis lango atspindy pasirodo žavus vyriškis kerinčiom akim ir tvarkinga barzdele.
– Tu berlynietis? Aš irgi iš Berlyno.
Apskurėlis koketiškai pasuka galvą į šoną, perbraukia pirštais savo ilgus plaukus. Jis jaučiasi toks moteriškas! O dar šalia tokio nuostabaus vyriškio! Plepa dar kelias minutes. Stotelėj pašnekovas „išlipa“. Todėl jėzus prisėda ant sėdynės tarp kitų traukinio keleivių. Iš rankinuko pasiima vatos kempinėlę ir „pudruojasi“ sau veidą.

Berlyne tokių jėzų esu matęs bent tris. Jie niekad neprašo išmaldos. Jie niekad nepardavinėja benamių laikraščių. Nemačiau aš jų girtų. Ir visur po vieną. Nelabai kas su tokiais nevalyvais nori bendraut. Visuomet laikosi atstumo. Todėl jie susikuria sau antrą pusę. Susikuria sau draugus. Kuriais tiki ir pasitiki.


(1) Paminėtas vardas neturi jokių tiesioginių nuorodų į religiją. Asocijacija panaudota tik išvaizdos apibūdinimui sustiprinti.

Atsipūsk! Viskas ore!

Tuesday, June 10th, 2008

Pirmadieniais po pusryčių darbe būna privalomi vieši pristatymai laisva tema. Kaskart vis kitas visiems papasakoja ką nors, kuo domisi ir kas gali būti naudinga kolegoms. Taigi man ir kai kuriems kitiems tenka vėlgi prisimint mokyklos laikus ir pralaužinėt auditorijos baimės ledus. Tuoj ratas apsisuks ir vėl ateis mano eilė kalbėt. Kaip priminimą sau, pasižymiu keletą Stefan Spies patarimų apie atsipalaidavimą.

  • Stresinėj situacijoj siūloma susivokti, kurioje kūno srityje jaučiamas fizinis įtempimas ir pasistengt atpalaiduot tos vietos raumenis. Kas čia per nešvankybės?
  • Savaitės ar dienos įvykius galima suskaidyti dalimis ir kiekvienai daliai priskirti svarbumo taškus. Tuomet aiškiai suvokiant savo padėtį, būtų galima skirti mažiau dėmesio smulkioms problemoms ir daugiau – svarbesnėms. Tuo sąrašėliu geriau viešai nesimojuok, nebent tau dzin, kad kas nors supras, kiek tau jis rūpi.
  • Jaudulio atveju reikia pasistengti kvėpuoti laaaabai lėtai ir pilvu, o ne krūtine. Galima net įkvėpimus ramiai paskaičiuot. Ei! Neužmik, gerai?
  • Užduočių planelis visada padeda lengviau suvaldyti situaciją. Priskyrus prioritetus ir atlikimo laiką, visas nesvarbias ar atidėliotinas užduotis reikia išmest iš galvos, kol neateis laikas joms.
  • Raumenų tempimo-atpalaidavimo pratimas turėtų atpalaiduot ir psichologinį susikaustymą. Atseit reikia atsisėdus mintyse paeiliui eit per visus raumenis ir juos įtempinėt bei atpalaidinėt. Reik tikėtis, kad kolegos iš šito brake dance nesijuoks.
  • Paskutinis patarimas yra naudotis fantazija ir atrast savo asmeninį atsipalaidavimo būdą. Pavyzdžiui, man va piešimas arba važinėjimas riedučiais turėtų padėt. Ir tik pamėgink tą padaryt vidury pristatymo. :D

O šiaip viskas ateina per praktiką.

Pėdos svetur: optimizmas

Tuesday, May 27th, 2008

Būna, visai užsimirštu, kad gyvenu Vokietijoj. Galvoju beveik visada lietuviškai (kartais neverbališkai), šneku lietuviškai ir angliškai, girdžiu įvairiausių kalbų – italų, ispanų, rusų… Berlynas labai tarptautinis miestas. Tiek tarptautinis, kad paskendus rutinoje ir nebegalvojant apie tapatybę, jį galima pavadinti savu. Pragyvenau jau čia visai nemažai. Ir ką!? Išgyvenau! Tad nusprendžiau pradėti naują rašinėlių ciklą apie išlikimą svečioje šalyje. Kai dabar sienos atviros ir daug keliaujančių, tai gal kam pravers likimo brolio patirtis. Likimas? Koks likimas? Ką pasėsi, tą ir pjausi. Kaip nusiteiksi, taip ir turėsi.

Džiaugiuos, kad nuo vaikystės laikau save optimistu. Daug visokių išgyvenimų ir neigiamų emocijų teko patirt, bet visąlaik tikiu, kad ateity bus gerai. Ir tas tikėjimas padeda išgyventi sunkias akimirkas. O sunkumų visi turi. Tik vieni į juos reaguoja skųsdamiesi ir nuolat ieškodami paguodos, o kiti stengiasi juos spręsti arba ignoruoti ir gyvenime pastebėti tik šviesiąją pusę. Keliaujant rožiniai akiniai labai svarbu, nes ten privalai būti daug atsakingesnis už save, negu gimtoj šaly, kur gali visuomet rast pagalbos ar bent paguodą. O pozityvus mąstymas padeda išgyventi problemas jas paverčiant iššūkiais.

Pozityvus nusiteikimas yra ne kas kita kaip saviapgaulė, ką pabrėžtinai kritikuoja pesimistai (dažniausiai save laikantys realistais) bei satanistai. Atseit: „Gyvenimas yra šūdo krūva, kurioj mes kasdien kapanojamės, ir tik nevispročiai gali pastoviai šypsotis ir naiviai tikėtis džiugių pasikeitimų“. Bet visgi tapęs įpročiu, pozityvus mąstymas tampa mūsų dalimi (tas pats gali atsitikti ir su negatyviu mąstymu). Ir šitoks užsiprogramavimas būti „kvailuoju“ optimistu padeda įveikti kliūtis ne tik vienkartinėse kelionėse, bet ir visam gyvenimo kelyje.

Dauguma optimistų, kuriuos pažįstu, sako, kad jiems reikia pasistengti išlaikyti tą optimizmą. Kitaip tariant, užsidėti rožinius akinius, kai kaupiasi ašaros. Visiškai natūralių pozityvaus mąstymo praktikuotojų pažįstu nedaug. Tai tikriausiai priklauso ir nuo charakterio tipo bei auklėjimo vaikystėj. Bet vis dėlto, kaip tada užsiprogramuot?

Optimizmas neatsiejamas su tikslo siekimu. Ateities vizija sustiprina tikėjimą šviesesne ateitimi. Ir sukelia motyvaciją veikt tos vizijos kryptimi. Dažnai pokalbis su motyvuotu žmogumi man taip pat įkvepia ryžto siekti savo tikslų. Taigi sakyčiau, aiškus tikslas ir motyvas jo siekti žmogui suteikia tam tikro charizmatiškumo. Taigi tikslo susiradimas ir jo kryptingas siekimas ir būtų raktas į optimizmą.

Pozityvumas susijęs ir su tam tikru atsainumu, kuris yra gerai rizikuojant ar atliekant kažką pirmą kartą: „Man nusispjaut, jei nepavyks! Dzin. Kada nors bus geriau!“ O kelionėse dalykų, daromų pirmą kartą, pasitaiko dažnai, pvz., paprastas apsipirkinėjimas parduotuvėj, kai pardavėjas nemoka nė vienos tavo mokamos kalbos ir reikia susišnekėti gestais ir pirštais. Be to rizika gamina adrenaliną, o tas yra geras prieskonis gyvenime.

Taigi, išvykstant iš gimtinės, kiek tai bebūtų – savaitei atostogų, vasarai padirbėt, ar semestrui pastudijuot – reikia gerai nusiteikti. Gi kaip šauksi, taip atsilieps. O gera nuotaika užkrečiama ir dar magnetiškai traukia kitus žmones. Bet apie juos – kitą kartą.