Kalbėjomės čia vakar su draugeliu apie muziką per gramofonus (galvojau, kad tokiais naudojasi tik dydžėjai).
– Vinylai yra pati geriausia muzikos laikmena Pasaulyje! Nes garsas pats švariausias!
– Hmm. Lietuvoje susidariusi tokia bendra nuomonė, kad jie visiška atgyvena iš močiučių laikų, kai per patefonus kokių estradinių dainų klausydavosi.
– Ei. Tik nereikia painioti vinylų su plokštelėmis. Jie atrodo panašiai, bet vynilų kokybė kur kas geresnė, nes iš kitos medžiagos pagaminta.
– Rimtai?.. Hmm.. Mąstau, kodėl tada jie nepopuliarūs Lietuvoje. Matyt dėl kainos ir piratavimo galimybių. Kažkada kasetės buvo labai populiarios, nes jas galėdavai persirašyt, o kompaktų tada dar ne. Paskui, kai atsirado CD kepyklos, išpopuliarėjo kompaktai. O vinylai matyt lietuviams per brangūs.
Šiaip jei ne piratavimas, tai ko gero daugelis neturtingų šalių būtų labiau kultūriškai atsilikusios. Jei ne nelegalių įrašų prekybininkai turgeliuose, tai gal niekad nebūčiau susidomėjęs kompiuterinių žaidimų kūrimu. Piratavimo turgeliuose atlapas užkabinamas ir animaciniame filme „Persepolis“ – labai rekomenduoju (matau, kaip jau kažkas susigundė, susirado filmuką Torrentuose ir paleido siųstis).
Prieš piratavimą kovoja įvairios autorinių teisių asocijacijos. Bet kartais jau jos taip nusišneka, kad geriau atrodo palikt šitą problemą nespręstą ir labiau orientuotis į turinį, o ne jo nuosavybės saugojimą.
Bet tai tuomet iš ko gyventi kūrėjams? Tiesiog reikia dar kartą pagalvoti apie naujus verslo modelius.
Loading ...
