Skaitau knygą, kurioje pripilstyta iš tuščio į kiaurą belekiek. Gal todėl ta knyga ir tokia stora. Girdėjau, kad man bus naudinga. Pasitikiu rekomendacijom. Bet va kol kas reikia kankintis ties tokiais sakiniais:
Reikšmė, reikšmė, reikšmė. Jei kartosi šį žodį pakankamai ilgai, gali sau įsikalbėti grynos nesąmonės būseną. Kadangi samprotavimas apie reikšmės reikšmę gali greitai tapti suplakta bereikšme netvarka, apibrėžkime ryšį tarp žaidimo ir reikšmės kuo galima paprasčiau.
Smagu, ką!? Knygos autoriai arba norėjo prirašyt numatytus 700 puslapių, arba parašyt tokią knygą, kad jos niekas nenorėtų versti į kitas kalbas, arba tiesiog šiaip žaidžia žodžiais.
Ir vis dėlto, yra keletas priežasčių, dėl ko verta skaityt tokias beletristikas:
- Visoj toj šieno kupetoj yra naudingų faktų. Tik reikia juos atsirinkti.
- Apie specifinius dalykus galima išmokti kalbėti suprantamai.
- Puikus būdas lavinti savo žodyną ir sakinių struktūras, išmokti naujų žodžių ir išsireiškimų, labiau vartyt savo kalbą.
- Būdas išmokti nusišnekėti, kad po to galėtum draugų kompanijoj parodijuoti nusišnekėtojus.
Vaikai, skaitykit knygas!
Loading ...
