Posts Tagged ‘gyvenimas’

Tik suaugusiems: fizinis smurtas

Saturday, September 12th, 2009

Kažkaip šiandien apie tai užėjo mintis. Andrius rašė, kad žiūrėjo filmą apie klasiokų žeminamus mokinius ir šių kerštą. Game Producer parašė, kad jam kaip ir daugeliui jo blogo skaitytojų patinka virtualiai kumščiuoti draugelius. Gatvėj grįždamas iš darbo mačiau vardan smagumo besismaugaliojančius paauglius; būrelį bičų su viena pana, kur vienas iš narių dėmesį atkreipinėjo niokodamas praeinamus reklaminius stendus; du girtus bičiukus, kurių vienas praeidamas pečiu stumtelėjo ir mane. Kas vyksta!?

Pabūsiu šiandien Sigmundas ir pareikšiu, kad visiems trūksta sekso!

Pirmuose kursuose vieną savaitgalio vakarą Niujorke laukėm pasirodančio grupioko iš Biržų. Šis nusileido liftu susitikt su draugais kraujuotu kumščiu.
– Kas atsitiko? – klausiam.
– Važiuoju liftu, geriu alų… – Pasakoja, – ir kažkoks lopas irgi lifte važiuoja. Sako: „Duok alaus atsigert!“ Dėjau jam į snukį. Nėr čia ko prašinėt!
Keistas bičas buvo. Kai prisigeria, tai iškart jam arba mergų, arba snukiadaužio!

Arba šiaip trūksta dėmesio ir švelnumo…

– O Berlyne saugu? – manęs paklausė Justas čia tą savaitę, kai daug svečių turėjau ir kaip tik tą naktį trise basom pėdinom pro fontaną link tramvajaus.
– Na man atrodo saugiau nei Vilniuj… – prisiminiau incidentą praėjusią vasarą, kai gauja pusplikių sportiškų jaunuolių Vilniaus gatvėj užpuldinėjo praeivius (o policijos automobilyje jiems buvo per maža vietos).

Ir štai, einant pro TV bokštą, trumpam atsiskyrusi nuo savo draugų būrio, dramblinė nacė pasivijo mus, išsiaiškino, kad mes ne vokiečiai, trenkė Živilei į akį ir pati to išsigandusi pabėgo, bandydama savo šoką užglaistyti juoku. Prie nutukėlės pribėga kažkokia blondinė ir klausia:
– Kas čia buvo?
– Chi chi chi! Daužiau tai mergai į veidą!

O aš su Justu stovim pasimetę. Tipo, bėgt keršyt!? Už kampo stovi policijos mašinos. Eit skųstis? KPŠ!?

Berlyne į žmogų nukreiptas fizinis smurtas retai pasitaiko. Dažniau į daiktus. Kad ir čia neseniai mačiau beeinančius du bičus (apie 23 m.) su panom. Ir vienas vaizduodamas labai kietą, spyrė į plakatą, o už kelių žingsnių smogė į aukščiau pastatytą tuščią butelį, kad tas nukristų ir sudužtų. Jėga, ne!? Matyt viskas dėl po Antrojo Pasaulinio karo vokiečiams primesto žudikų įvaizdžio Pasaulyje ir vokiečių komplekso dėl to. „Mes nežudikai. Mes turim daugiau proto. Mes tik šiaip stiprūs.“

Eks-kolega pasakojo, kad kai buvo vaikas, važiavo su mokykline ekskursija kažkur į Angliją ir jiems sustojus kažkokioj provincijoj, vietiniai kaimiečiai (netgi suaugę) tarsi kokius baisiausius nusikaltėlius užmėtė akmenim.

Iš kur ta agresija?

Kažkada Vokietijoj per teliką rodė publicistinę laidą apie kažkokią ligą, kuria serga daug paauglių keletą metų. Šios simptomai yra hiperaktyvumas, agresija ir pyktis. Daugiavaikėse šeimose tos ligos pasekmes skaudžiausiai (tiesiogine prasme) patiria ligonių broliai ir seserys.

Hmm.. Aš nusistatęs prieš bet kokią fizinę agresiją, nukreiptą į žmones. Bet tai kodėl man patinka žaist GTA, Postal 2, Prince of Persia ar kitus agresijos požymių turinčius žaidimus?

Gyvenimas yra gražus.


ATNAUJINTA. Čia ištrauka iš interviu su Karmapa Lama, Trinley Dorje – vieninteliu budistų lyderiu pripažintu Pekine, Tibete ir Indijoj, – po pasakymo, kad hiphopas yra tikriausiai vienas iš būdų jam būti 21-o amžiaus žmogumi:

Ar todėl ir žaidi karo žaidimus su savo Playstation? Daugelis pasakytų, kad taikingai nusiteikusiam budistų vienuoliui karo žaidimai netinkami.

Na, aš žiūriu į video žaidimus kaip į emocinę terapiją, emocinės terapijos pasaulietinį lygmenį sau. Visi mes turime emocijas, kas bebūtum – budistas ar ne. Visi turime emocijas: būnam linksmi, liūdni, susinervinę, ir turime išsiaiškinti būdą, kaip su jomis elgtis, kai jos užeina.

Taigi man video žaidimai kartais tiesiog atpalaiduoja, sumažina spaudimą. Jei turiu neigiamų minčių ar neigiamų jausmų, video žaidimai yra vienas iš būdų, kuriuo galiu išleist tą energiją žaidimo iliuzijos kontekste. Po to jaučiuosi geriau.

Agresija, kuri ateina iš video žaidimo, patenkina bet kokį norą išreikšti tą neigiamą jausmą. Man tai atrodo labai meistriška, nes kai tai darau, man nereikia eiti lauk ir daužt kam nors per galvą.

Nuoširdus naivumas vs. kompleksuotas perfekcionizmas

Wednesday, September 2nd, 2009

Beveik išmokau vienas jaustis taip pat gerai, kaip ir su draugais. Neužmezginėju pažinčių su žmonėm, kurių trūkumai mano akimis didensi už privalumus. Niekad pats nežengiu pirmo žingsnio, kol nesu įsitikinęs, kad gausiu tai, ko noriu. Niekad nepradedu pokalbio, jei nėra būtinybės. Arba nieko, arba viskas, – bet jokių klaidų! Vis dar neišlipu iš savo kompleksų. Vis dar bijau pasirodyti silpnas ar lūzeris.

Vakar Club der Visionäre beskaičiuodamas lėktuvus ir dirbtinius žemės palydovus išalkau ir nusipirkau picą. Valgau užsigėrinėdamas alum. Priešais matau, kaip atsisuko viena pana ten su draugais sėdėdama. Užuodė. Pajuto alkį. Nori valgyt. Draugam pasiūlė picą bendrai užsisakyt. Tie atsisakė. Galėčiau pavaišint – man užteks ir mažiau. Bet nedrįstu kalbint. Nei vokiečių, nei anglų nemoku tobulai. Bet ji tikrai norėtų. Jeigu atsisuks dar kartą, kol suskaičiuosiu iki 60, tai pasiūlysiu gabaliuką. Vienas, du, trys… Dvidešimt keturi.. Ji stojasi. Atsisuko į mane ir pažiūrėjo sekundėlei. Būsiu buržujus ar socialistas? Jau eina namo su savo draugais. Pasiūlyt picos!? Jau tolsta. Taip ir nepasiūliau… FAIL! Likau buržujus. Sotus alkano neužjaučia.

Prisiminiau vienos apie 40-ties metų bendrakeleivės iš „Baltijos“ ar „Pajūrio“ žodžius:

Kad ir kiek gyvenime pasieksi, svarbiausia neišpuikti ir būti nuoširdžiam.

Na gal kada nors…

Valiūkiškas nuotykis

Sunday, March 1st, 2009

Šitas nutikimas jau šimtus kartų pasakotas artimiems draugams. Bet jeigu dar kartais jo negirdėjai, tai paklausyk.

Parašė man Dovilas per Feisbuką, kad Lietuvos nepriklausomybės minėjimo proga, Berlyne Hesseno žemės atstovybėj duoda nemokamai valgyt ir gert. Sakau, reik nueit, lietuviškai pabendraut ir pasistiprint. Parašė adresą, pažiūrėjau Google žemėlapį, kur tai yra. Ir tądien po darbo nuėjau.

„Štai žmonių daug. Turėtų būti čia“ – pagalvojau eidamas pro apsauginius. Praėjau kėdžių pristatytą salę, kurioje ką tik pasibaigusi kažkokia konferencija ar kažkas. Aplinkui sukiojasi daug žurnalistų su mikrofonais ir vaizdo kamerom. O štai gretimais prie staliukų stovi daugybė solidžiai nusiteikusių žmonių. Renkasi nuo švediškų stalų maistą ir gėrimus, eina prie staliuko, skanauja.. Tik nematau nė vieno lietuvio. Hmm. Rašau Dovilui žinutę, kur tas. Belaukdamas atsakymo, pasiimu avienos sriubos lėkštę užkišt gurgiantį pilvą. Labai gerai lindo. Tik jaučiaus kažkaip nepatogiai. Visi kostiumuoti, pasitempę, o aš su džinsais ir hudžiu. Valgau vis dairydamasis, gal kokį lietuvį pamatysiu. Nejaukiai nužvelgiu apsauginius. Dovilas atrašo: „Aš prie įėjimo, geriu vyną“. Na bet jo ten tikrai nebuvo. Išsiaiškinam, kad ne į tą vakarėlį pataikiau. Lietuviai smaguriauja kitoj gatvės pusėj.

Ačiū google žemėlapiams, kad jie paieškos rezultatus pagal adresus rodo ne virš namo, o vidury gatvės.

Pagyrų puodas 2008

Wednesday, December 31st, 2008

Kas mane pažįsta artimiau, žino, koks aš savimyla ir garbėtroška. Per šiuos metus mano gyvenime daug įdomių dalykų nutiko. Aš nebūčiau aš, jei nepasigirčiau ir neparodyčiau liežuvio. Taigi pristatau Jums savo metų topo nominacijas ir kandidatus.

Muzikos atradimas:

  • Jem. Eklektiški trip hop, pop rock, folk, new wave deriniai.
  • Backini. Lėto tempo atpalaiduojanti elektronika su retro filmų ir muzikos samplais.
  • Živilė Ba. Stiprus suvaldytas vokalas ir kokybiška lietuviška muzika.
  • Coming Soon. Latvių sunkusis metalas, neblogiau už Metallica.
  • Eels. Alternatyvus akustinis rokelis su orkestru fone ir nevienareikšmiška lyrika.
  • RJD2. Aitri elektronika su vokaliniu prieskoniu.

Darbinis pasiekimas:

Festivalis:

Praradimas:

  • Piniginės pametimas per Korn‘certą. Oi, kiek buvo streso!
  • Gėda, nemokėjus atidaryt panai ir sau po butelį alaus be atidarytuvo. Kokia negarbė.
  • Nutrūkę ryšiai su keliais įdomiais žmonėm. Kai „lieki draugais“…
  • Veltui prie Interneto prašvaistytos gyvenimo dienos.

Kelionė:

Klubas:

Skaitomiausias blogas:

Metų komentatorius:

Metų soc. tinklas:

Metų tūsas:

  • Fluxus Naujakas. Kokteiliai, suši bei stalo žaidimai, tada sidro gurkšnojimas iš bambalio prie Akvariumo, pasišokimas „Skalvijoj“ ir pratęsimas pas kažką Žvėryne.
  • Bardakas. Susirinkimas, pažintys ir atpažinimai Club der Visionäre, paskui alus pas kurdą, kebabai pas turką, svaigus tūsas bute, kurio savininkai atostogauja kitoj šaly ir nieko nežino, šaldytuvo nusiaubimas, miegas ant grindų ir kelionė į oro uostą ryte.
  • Skandinaviškai meniškas. Arbatos negėrimas poezijos knygos pristatyme, kūrybinio akademinio projekto renginys su ambasadorium, saviveikline muzika, alum ir heliu, paskui švedės išleistuvės iš Berlyno su jos draugėm lesbietėm, ir techno klubas prisibaigimui.
  • Šukuosenų vakarėlis. Išsitaršymai, ūsai, daug juoko, dėmesio ir pozityviai stipru.

Pasidaryk pats:

Kaip turbūt supratot, nugalėtojai buvo paryškinti. Na užteks. Ego off. Visiems gerų artėjančių metų, įdomių bei naudingų patyrimų! O kitų blogerių pagyras susiraskit per metų geriausiųjų akcijos diskusiją.

Švęsk sekmadienį: Varnas pragare

Sunday, December 14th, 2008

Krizės akistatoje visi jaučiamės kaip pragare. Pasimokinkime iš balos išlipt sausi. Perkelkime savo gyvenimo stresą į įtampą žaidime prieš naujos savaitės pradžią, naujus sprendimus ir naują optimizmo antplūdį. Šį savaitgalį siūlau žaidimą, kuriame pašautas varnas skraido pragaro požemiais, kol šiam pavyksta ištrūkti atgal į gyvenimą ir atkeršyti skriaudėjui. Tai – „Varnas pragare“.

Crow in hell

Žaidžiamumas tarytum kombinuoja kitus du gerus žaidimus: flash’inį NoName Game, kuriame reikia pervesti tašką per labirintą, nepriliečiant sienų, ir Ecco the Dolphin ant Segos, kuriame avataras, valdomas rodyklių mygtukais, turi inerciją ir pagreitį. Žaidime „Varnas pragare“ rodyklių klavišais reikia plasnot po labirintą, suskirstytą ekranais, rankiojant raktus, bet neprisiliečiant prie jokių kitų objektų. Nors žaidimo progresas išsaugojamas naršyklės sausainėlyje (cookie) kas porą ekranų, atrodo truputį kvaila, kad varnas negali nutūpt ant suoliuko, laiptų ar kitų nepavojingų objektų.

Praėjusios savaitės pragaras buvo tapybiškas. Šis – grafiškas, dvispalvis. Labai dailiai atidirbtos detalės, tik pats varnas iš veido man labiau kokį tai suopį primena. Jei ne nuolatinis kranksėjimas tragišką nuotaiką sukuriančiame muzikiniame fone, tai ir nepatikėčiau, kad juodvarniu plasnoju. Žaidimo erdvė yra apie 650 pikselių aukščio, todėl norint jį žaisti 1024×768 rezoliucijoj, tenka atjungti visas naršyklės juostas, pereiti į pilno ekrano režimą (spustelėjus [F11]) arba žaisti naujam lange.

Progresiniai žaidimai, kaip šis, dažniausiai pereiti vieną kartą, nepritraukia žaisti darkart, nebent žaidėjui būna pasiūlomi skirtingi siužeto ir lygių išsišakojimai arba žaidėjas motyvuojamas varžymusi su kitais žaidėjais. Žaidime „Varnas pragare“ iki lapkričio pabaigos buvo siūloma lenktyniaut, kas greičiau perskris visą žaidimą ir nugalėtojas turėjo gaut marškinėlius su žaidimo atributika (visai norėčiau tokių).

Žaidimas sunkokas. Aš perėjau vos vos toliau, nei kad to ekrano, kur iliustracijoj. Bet visgi smagu, kad bet kada galiu tęst toliau ir nereikia eit vis nuo pradžių. Siūlau pabandyt!

Tik suaugusiems: seksualumas

Wednesday, November 26th, 2008

Kai pradėjau dėliot mintis šia tema, atrodė, kad turiu per mažai kompetencijos. Tačiau intelektualaus seksualumo testo rezultatai patenkino mano savimeilę ir spyrė į užpakalį pabaigt, kas pradėta, ir išleist į eterį.

Braškės

Iš vienos pusės, seksas parduoda ir pilnas televizorius bei spaudos kioskeliai apnuogintų kūnų. Iš kitos pusės tarp išsilavinusiųjų šnekos apie seksualumą laikomos arba nereikšmingomis, arba labai intymiomis, arba vulgariomis. Vieni apie seksualumą išvis vengia kalbėti, galbūt patys besijausdami fiziškai nepatrauklūs ir tikėdamiesi dėmesio už kitus pasiekimus. Kitiems gali atrodyt, kad tai tema, kuria galima kalbėtis tik su savo antra puse miegamajame, o visi, kas reiškiasi viešai – buki išsišokėliai. Drąsieji seksualumu manipuliuoja ir skinasi kelią į šviesų rytojų. O aš tiesiog sužadinu tavo smegenis pamąstyt apie tai.

Mano manymu, seksualumas yra viena iš daugelio tobulo žmogaus savybių. Ir sakyčiau, kad tai tik koks penktadalis prigimimo, o visa kita – žmogaus pastangos. Bet kas tai yra? Mokyklose nieko tokio nemoko (na gal nebent kokioj modelių mokykloj). Kiekvienas tą savaip supranta, bet bandau suvokti esmę.

Kaip kartą pasakė protingas bičas iš praeities, sveikame kūne sveika siela(1). Mažų mažiausiai, ko reikia žmogui – elementari higiena ir kūno priežiūra. Nosį riečiantis prakaito kvapas nėra patrauklu. Nepadorus viršsvoris yra nepatrauklu. Visokios ligos – taip pat. Spėju, kad noras turėti sveiką partnerį yra susijęs su pasąmoningu įgimtu troškimu sulaukti sveikų palikuonių ir turėti artimą, kuris padės juos išlaikyti. Skaniam sveikam maistui, vitaminams, šiek tiek aktyvesniam gyvenimui ir gabalėliui muilo nereikia milžiniškų išteklių ar pastangų.

Jei išsirengsi iki pusės ar apsivilksi triko, dar nereiškia, kad iškart tapsi seksualesniu. Pavyzdžiui, Londone balandžio mėnesį drebančios pusnuogės panos pašiurpusia žąsies oda, stovinčios eilėse į klubus be striukių ar kokio kito šiltesnio drabužėlio, kelia pasigailėjimą (o ne ką kita). Seksualūs drabužiai yra tokie, kurie pabrėžia figūrą, bet nereik pamiršti, kad visiems drabužiams yra savas (metų) laikas.

Svarbu ne tik išvaizda, bet ir elgesys bei manieros, kūno kalba, žvilgsniai, balso tonas, aktyvumas intymiom akimirkom. Man seksualios moteriškos panos, kaip kad tikriausiai panoms seksualūs vyriški vaikinai(2). Moteriškumą ir vyriškumą suprantu ne tik kaip išvaizdos savybes, bet ir kaip būdo bruožus, kurie atsispindi elgesy. Švelnios ir grakščios panos man daug patrauklesnės už grubias kerėplas. Manau, kad tvirti, savim pasitikintys ir ryžtingi vaikinai panas labiau traukia, nei kampe susitraukę drovuoliai. Jei jautiesi, kad tau trūksta tinkamų būdo savybių, ir nori kažką savyje keisti, tuomet visai pravartu retkartėmis paskaitinėti Justino, Darnios Poros bei Sielos rašinių.

Susiję filmai:

  • Lost in Translation – erotiška platoniška meilė.
  • Swimming Pool – skirtingų kartų moterys įsimyli tą patį vyrą.
  • Closer – dviejų porų meilės istorijų persipynimai.
  • The Dreamers – poetiškai gašlus filmas apie amerikietį Paryžiuje.

Nesusidaryk klaidingos nuomonės, kad seksualumą laikau pagrindine asmenybės savybe. Bet noriu tavęs paklaust, ką tu manai šia tema. Ar tau svarbu tavo panelės ar vaikino seksualumas? Ar verta diskutuoti apie šią žmogaus savybę? Ar seksualumą viešoje erdvėje reiktų maskuoti? Ką manai apie manipuliaciją trumpais sijonais? Ar gali žmogus būti protingas ir seksualus vienu metu? Doras ir seksualus?


(1) Mens sana in corpore sano (Juvenalis)
(2) Sunkiai suvokiu, kaip vieni kitų seksualumą vertina lytinės mažumos. Pavyzdžiui, jei vienam iš gėjų patinka kito gėjaus moteriškumas, tai kodėl geriau nesirinkti moters?

Berlyno personažas: dėdė pavasaris

Saturday, November 22nd, 2008

Apniukusį rudenio vakarą į ispanų restoraną atšlepsena žilagalvis senolis su alyvų puokštele rankose. Pasirenka pašnekovą, prieina, užmezga akių kontaktą ir išsitraukęs iš užančio senovinį rago formos dviračio signalą, atkiša rankenėlę paspausti. Geranoriškai nusiteikęs ir susidomėjęs restorano lankytojas pačiumpa už rankenėlės. „Pyyy“ – pasigirsta pokalbių triukšme.

Ragutis

Tada senukas atkiša ranką nykščiu trindamas smilių ir didįjį su mintim: „O dabar susimokėk!“. Restorano lankytojas pakraipo pečiais nesusipratęs, kas tai per cirkas (arba nenorėdamas suprasti). Tada senolis pasipiktinęs teškia ant stalo penkiasdešimtinę su savo atvaizdu: „Neturi pinigų – tai aš tau duosiu!“ Ir nueina prie kito staliuko.

Penkiasdešimtinė

Kiti jį vadina išprotėjusiu seniu, o man jis kūrybingas pakvaišėlis. Tai va. Jei kartais kada užtaikysit ant jo, tai arba nežaiskit jo žaidimų, arba susimokėkit už pramogas.

Momentinis sambūris su balionais

Sunday, November 9th, 2008

Įsimečiau į kuprinę foto ir video kameras ir išskubėjau į Aleksandro aikštę. Mano žiniomis tenai šeštadienį pusę trijų turėjo vykti momentinis sambūris. Sakau, reikia pirmą kartą gyvai pamatyt.

Momentinis sambūris (angl. flash mob) – tai tokia masinė trumpai trunkanti tarpusavyje nepažįstamų žmonių akcija, kurios metu atlikinėjami kokie nors netikėti veiksmai, o paskui staigiai išsiskirstoma. Būna, pavyzdžiui, žmonės ima ir sustingsta ar pradeda diskoteką kokiam prekybcentryje, arba parke suklaupia ir meldžiasi fontanui, vidury miesto susikauna iš pagalvių, arba blaškosi gatvėmis apsirengę žymaus personažo drabužiais. Šimto žmonių veikla atveria daug didesnes kvailiojimo galimybes. O tokių spektaklių prasmė – kaip ir slaptos kameros – tiesiog linksmintis ir stebinti praeivius. Socialinė ar politinė žinutė tokiose akcijose pernešama retai.

Momentiniai sambūriai Pasaulyje vyksta penkerius metus, o man štai tik dabar atsirado proga visa tai pamatyti iš arčiau. Taigi pakeliui prigriebęs nesveiko maisto užkišt skrandžiui, su kolos stikline vienoj rankoj ir fotoaparatu kitoje (video kamera išsikrovusi, pasirodo, buvo), nuvariau į Aleksandro aikštę prie fontano. Čia vienoj krūvoj buvo susigrūdę daug spalvotų žmonių. Paskui visi geltoni ir raudoni nužygiavo į vieną aikštės kraštą, o mėlyni ir juodi – į kitą. Prisipūtė balionų ir prasidėjo karas:

Mano manymu tokios akcijos priduoda miestams labai daug gyvybingumo, o kartu praskaidrina nuotaiką ir prablaško nuo rutinos. Beje Lietuvoje jas irgi karts nuo karto organizuoja. Aš ir pats kažkada esu el. paštu gavęs kvietimą paplot maksimos televizoriams. Momentiniai sambūriai – smagu. Kada nors reiks sudalyvaut.

Skyrybų skausmo apakinta moteriškė nužudė savo vyro avatarą

Saturday, October 25th, 2008

Užusienio spauda rašo, kad Japonijos policija areštavo 43-jų metų avataro žudikę. Šiai už padarytą nusikaltimą teks sėst kalėjiman iki penkerių metų arba sumokėti 5000 US dolerių (apie 14 tūkst. Litų) baudą.

Maple Story

– Su manimi išsiskyrė taip netikėtai be jokio įspėjimo. Tai labai mane įsiutino, – teisinosi nusikaltėlė.

Japonai labai pasinešę virtualybėje. Tenai gyvena paralelinius gyvenimus išgalvotais vardais. Štai ir istorijos auka – 33 metų ofiso darbuotojas – žaidė Maple Story diena iš dienos, augindamas savo avatarą, virtualiai bendraudamas su kitais avatarais, kovodamas prieš monstrus ir.. Štai vieną dieną virtualių skyrybų metu aptiko savo vargšiuką avatarą negyvą, mat šį keršydama nužudė jo „mieliausioji“ virtualioji žmonelė, prie žaidimo prisijungusi jai kažkada iš meilės patikėtu jo slaptažodžiu.

O išvadas pasidarykit patys.

Tik suaugusiems: kaip pasipelnyti iš skurdo?

Wednesday, October 15th, 2008

Varguolis sunkiai atšlubavo į vagono kraštą, kuriame aš sėdėjau, gailiai maldaudamas centų maistui, kokio obuolio ar duonos kriaukšlio. Pamatęs, kad niekas nekreipia į jį dėmesio, sveikas ir greitu žingsniu nukeliavo į kitą vagono pusę: juk laikas – pinigai! Kaip kovoti prieš skurdą, parašys kiti. O aš šįkart apie tai, ko galima pasimokyti iš suktų tinginių.

Benderis iš Futuramos

Pirmas lygis.
Jei jautiesi nepakankamai nuskurdęs, pradėk nuo svaigiųjų. Kaip mano šventas dėdė per vieną tūsą sakė, viskas, ko gyvenime reikia, yra graži žmona, vaikai ir internetas. Ne tau. Mesk viską. Grąžink knygas į biblioteką. Dirbk lėtai, kad atleistų iš darbo. Nutrauk mokslus. Pasiųsk artimuosius. Daugink alkoholio kiekius, kol pamirši savo siekius. Gyvenimas praras spalvas. Burbėk, skųskis, keiksnokis, užsisklęsk savyje. Gyvenime nėra teisybės! Tu esi negabus ir nieko nepasieksi. Tu neturi aukštojo išsilavinimo, todėl jokio darbo nebegausi. Jokios svajonės nebeišsipildys. Viskas beviltiška. Sekasi tik kitiems – suknistiems kapitalistams ir valdžios galvoms. Visi savanaudžiai. Tik alkoholis – tavo brolis, vienintelė atgaiva ir atsipalaidavimas. Tik alkoholis..

Antras lygis.
Išnaudok savo padėtį. Prisiregistruok į darbo biržą – gausi bedarbio pašalpą. Taupyk vandenį – nesiprausk ir nesiskalbk – atrodysi varganiau ir sukelsi didesnį gailestį. Prašyk iš praeivių išmaldos. Prabangiuose restoranuose susirinksi daugiau negu prie parduotuvės, bet reikia greitai suktis. Apsauginiai tik ir tyko griebt už pakarpos ir išspirti tave lauk. Manipuliuok emocijomis. Prašydamas išmaldos minėk nepagydomą ligą ir brangius vaistus, mažus alkanus vaikus namie. Išspausk ašarą – sugraudinsi jei ne kokį užsienietį, tai bent jo žmoną. Kartkartėm gali marširuot pro kavines armonika grodamas kokią šlykščią melodiją. Kuo įkyresnė melodija bus, tuo kavinės lankytojai greičiau prikaups pinigėlių, kad greičiau pasišalintum. Per kelias valandas surinktų pinigų užteks ir batonui su paštetu, ir porai butelaičių baltosios, kuriuos galėsi pasidalinti su naujaisiais draugais pas Vycioką chatoj.

Trečias lygis.
Išnaudok vaikus. Turi kūdikį? Elgetauk nešiodamasis jį rankose. Alkanas ir prisikakojęs jis labiau verks, žmonės jo labiau gailės. Įsivaizduoji, koks lobis!? Tavo vaikui jau laikas į mokyklą? Mokykla palauks!.. Pasiųsk jį prašyt išmaldos. Pririnks tiek, kad ne tik manų košei bei kasdieniams butelaičiams, bet ir priestoties pramogoms užteks. Tegu vaikis mokosi iš gyvenimo. Turi daug vaikų? Kuo daugiau, tuo pelningiau. Daugiavaikės šeimos gauna pašalpas. Paleisk į Pasaulį nors ir dvylika juodvarniais: mažaisiais pasirūpins vyresnieji. Netrukus miškelyje išgalėsi pasistatyt naminės varymo aparatą ir pardavinėt produktą kaimynams. Tik atsargiai! Per didelis pelnas gali nuridenti į pirmą lygį.

Bonusiniai taškai.

  • Įsigyk keturkojį draugą. Turėsi ištikimą palydovą, o be to jei ne tu, tai bent jis užsitarnaus dėmesio.
  • Jei turi kokią žaizdą, negydyk jos, leisk jai gangrenuot – galėsi savo supuvusią koją demonstruot prie bažnyčios ir taip prisirinksi dar daugiau pinigėlių.
  • Padėkok ir geros dienos palinkėk net ir tiems, kas nieko nedavė. Tegu pasijunta nepatogiai.

Atrodo, tiek nedaug tereikia..


Kolegos ta pačia tema irgi prirašė rašinėlių: