Posts Tagged ‘gyvenimas’

« Older Entries

Robotžmogiams: Produktyvumas

Saturday, September 10th, 2011

Jau šeštus metus dirbu Vokietijoje Internetinių svetainių programuotoju. Per tą laiką apturėjau nemažai atlikimo terminų ir bemiegių naktų, kelis kartus buvau pasiekęs savo koncentracijos ir sugebėjimų ribas. Tuolab laisvalaikiu dar dirbu prie savo HalmaStar žaidimo, blogo ir kitų projektų. Noriu pasidalinti patirtimi, kaip išlaikyt produktyvumą, kai darbo daug ir jį visą atlikti reikia tau pačiam.

Pirmas dalykas, ko reikia, norint būt produktyviu – motyvacija. Reikia priežasties, dėl kurios būtų verta atsakingai dirbt savo darbą, kas tai bebūtų – piniginis atlygis, karjeros laiptelis ar pripažinimas ir reputacija. Įkvėpimą darbui labai kelia TED paskaitos. Motyvaciją taip pat galima užsiprogramuot per Meta būsenas.

Kad galvos nekvaršintų visos persipinančios užduotys, kurias sunku ar net neįmanoma aprėpti, reikia susidaryti užduočių sąrašą, pasiskirt prioritetus ir atlikinėti jas po vieną, nekreipiant dėmesio į kitas. Aš kiekvienam projektui susidarau sąrašą užduočių ant atskiro popieriaus lapo. Kai užduotį atlieku, ją iš sąrašo išbraukiu. Kai atlieku visas lapo užduotis, tuomet tą lapą išmetu. Kiekvienas atlikimas – tarsi įvykdyta misija. Vizualiai jaučiamas darbo progresas. Užduočių užsirašymo ir prioritetizavimo metodika vadinasi „Getting Things Done“ pagal David Allen to paties pavadinimo knygą.

Kad smegenys nepradėtų rūkt, reikia daryt pertraukėles. Kas eina parūkyt, o aš karts nuo karto einu pasidaryt arbatos. Ir taip per dieną išgeriu apie penkis puodelius. Aš dažniausiai pertraukėles darau tarp skirtingų užduočių atlikimo. Internetuose galima rasti Pomodoro techniką atlikinėt užduotis 25 minučių intervalais, darant 5 minučių pertraukėles. Pavadinimas yra kilęs iš virtuvinio pomidoro formos prisukamo laikmačio skaičiuot, kiek laiko virti ar kepti valgį.

Kad protas išliktų aštrus ir visa apčiuopiantis visą dieną, suvartoju nemažai kofeino kavos, arbatos, redbulio, fritz kolos ar club matės pavidalu. Dažniausiai po pietų išgertas redbulis mane išlaiko produktyvų maždaug šešioms valandoms.

Rutiniškas ir lengvas, bet ilgas užduotis geriausiai pasilikti dienos pabaigai, kai organizmas jau pavargęs, bet dar šiek tiek jėgų yra.

Nuvarytus arklius nušauna. Bet kas nerizikuoja, tas negeria šampano!

Tags:,
Posted in Asmeniška | No Comments »

Niujorkas iš pirmo žvilgsnio

Tuesday, June 7th, 2011

Keliaudamas į Niujorką tikėjausi surasti čia kažką tokio, dėl ko būtų verta sugrįžti ateity. Miestas padarė daug įspūdžių, ypač pirmosiomis dienomis, tačiau per vienuoliką dienų spėjau priprast ir pavargt nuo miesto didumo.

Niujorkas susideda iš penkių rajonų: Manheteno, Bronkso, Bruklyno, Queens ir Staten Island. Apsigyvenom ir daugiausiai laiko praleidom Manhetene – dangoraižių saloj. Apsilankėm juodukų rajone Bruklyne ir hip hopo gimtinėje Bronkse. Penkias dienas teko pagyvent sąlyginai netoli centrinio parko, likusias – kinų kvartale, viešbuty, kur kiekvienas gauna po 6 kvadratinių metrų kambarėlį būdą, kurioje telpa tik lova ir spintelė.

Turėjom įsigiję Niujorko Miesto Pasus, su kuriais buvo galima aplankyti pagrindines įžymybes su nuolaida ir laukiant mažiau eilių. Pamatėm miestą iš aukščiausio pastato Empire State Building – atrodo panašiai kaip iš lėktuvo. Taip pat kruiziniu laivu apiplaukėm Manheteną, praplaukdami laisvės statulą. Prasivaikščiojom krantine ir pasisėdėjom parkuose. Prasiėjom Time Skvere – gatvėj, kurioj pilna ekranų ir daug reklamų plauna tau smegenis. Paskui norisi hamburgerių, M&M’sų ir kokakolos. „Kad išgraužtų…“

Toliau trumpai apie viską. Makdonaldai ir Starbuksai siūlo nemokamą bevielį ryšį. Žmonės traukiniuose skaito knygas per Amazon Kindle ir panašius skaitytuvus. Pastatuose ir metro traukiniuose įtaisyti kondicionieriai. Viešojo transporto sistema palyginus su Berlynu – nepatogi, nes nėra tvarkaraščių ir sunku rasti perlipimų stotis. Rozetės skiriasi nuo europinių ir nuo angliškų – reikia adapterio.

- Sveika atvykus į Ameriką, brangioji! – pasakė rutulio figūros moteris savo kūdai draugei, šalia teliūškavo vanduo, o tolumoj šmėžavo laisvės statula. Nutukusių žmonių nedaug, nors amerikietiškas marškinėlių S dydis atitinka europietišką M. Nedaug rūkančiųjų. Apsauginiai prie barų reikalauja ID kortelės dėl amžiaus patikrinimo. Šunų vedžiotojai su dviem arba trim šunim.

Naktimis gatvėmis laksto pelės ir pusės sprindžio dydžio tarakonai. Po laiptais miega benamio dalią pasirinkę žmonės. Kai kuriose vietose rūksta kanalizacijos. Nuo prie langų įtaisytų kondicionierių laša vanduo. „Kai karštumo“ oras! Gatvės naktimis pilnos šiukšlių maišų. Kinų kvartalas dvelkia žuvimi.

Transporto sistema primena Grand Theft Auto. Didelė įvairovė automobilių, įskaitant limuzinus. Daug taksi. Kateriai, jachtos ir kruiziniai laivai krantinėje. Architektūroj labiausiai stebina tarp daugiaaukščių įmūrytos gotikinės bažnyčios. Nugriautųjų dvynių vietoje statys memorialą, o greta atstato vieną iš jų.

Tai toks įspūdžių nuotrupų miksas. Pasigedau alternatyvių žmonių ir vietų. Kelionė patiko, bet kitą kartą į Niujorką patraukčiau nebent iš reikalo.

Tags:, , ,
Posted in Asmeniška | 4 Comments »

Kaip atsikratyti asmeninių problemų

Sunday, May 15th, 2011

Visi turi visokių problemų. Iš įvairių skaitinių ir pasaulio stebėjimo sulipdžiau krūvą punktų, kaip atsikratyt asmeninių problemų.

  1. Susirašyk problemų sąrašą. Savikritika yra gerai. Savigrauža yra blogai. Blaiviai pripažink sau, kokių turi problemų. Problemos pripažinimas yra pirmas žingsnis ją išspręsti.
  2. Elkis taip, kaip elgiasi tie, kas problemos neturi. Tau kas nors nesiseka, nes tu ką nors darai ne taip, kaip tie, kam sekas. Mokinkis iš tų, kam sekasi. Kopijuok jų gerąsias savybes.
  3. Įsigyk knygą ar ieškok problemos sprendimo internete. Kaip gauti mėgstamą darbą, kaip susirasti antrą pusę, ką valgyti, kad nukristų svoris – apie visa tai gali gauti informacijos internetuose ir knygose.
  4. Įsigyk daiktą ar paslaugą, kas išsprendžia problemą. Pasigerink regėjimą lazerine operacija. Pasidaryk plastinę operaciją. Prisiaugink plaukus. Lankykis pas logopedą. Pasidaryk makiažą… Jeigu manai, kad tai yra būtina.
  5. Treniruokis. Reguliariai daryk pratimus, šalinančius problemą. Jei turi viršsvorio, bėgiok rytais. Jei turi seksualinių problemų, daryk Kėgelio pratimus. Jei tavo iškalba ribota, rašyk blogą. Jei akys silpnos, daryk regėjimo pratimus.
  6. Paslėpk problemą. Bent jau laikinai trūkumus galima paslėpti. Kramtoma guma slepia blogą burnos kvapą. Skrybėlė gali paslėpti pliktelėjusią galvą. Tamsūs drabužiai maskuoja išsikišusį pilvuką. Sučiaupta šypsena slepia kreivus dantis. Dezodorantas slepia prakaito kvapą.
  7. Įpakuok problemą kaip išskirtinumą. Galbūt turi vieną ar kitą savybę per genus iš giminės. Visai nebūtina į tą savybę žiūrėti kaip į problemą. Galima žiūrėti, kaip į savitumą, kurio neturi dauguma.
  8. Nukreipk dėmesį į dalykus, ką turi geriausio ar geriausiai sugebi. Iškalbingumas, humoro jausmas, kūrybingumas, pasiekimai karjeroje ar mylinti antra pusė gali puikiai užgožti asmeninius trūkumus.
  9. Įsigyk kažką, kas nukreipia dėmesį nuo problemos. Na ir kas, kad švepluoji, užtat turi naują automobilį. Na ir kas, kad neturi mėgstamo darbo, užtat turi naują smartfoną. Na ir kas, kad neatrodai kaip super modelis, užtat visad stilingai rengiesi. Kartais dėmesio nukreipimui tereikia mažyčio daiktelio, tarkim sagės, pakabuko ar žiedo.
  10. Kooperuokis. Kiti žmonės irgi sprendžia tokias pačias problemas. Burkis į anonimines grupes ar forumus internetuose, kad kartu išspręstum savo ir kitų problemas.

Berašydamas šitą rašinėlį pats atkapsčiau savo problemų krūvą, ir tik liūdniau pasidarė. Bet tikiuos, tai padės kam nors susivokti savo problemose ir jas išspręsti.

Tags:, ,
Posted in Asmeniška | 1 Comment »

Ištraukos iš gyvenimo konspektų

Friday, November 12th, 2010

Pozityvaus bloginimo dienos proga sugalvojau nurašyti keletą momentų nuo savo gyvenimo konspektų. Smagiai pasijuokiu iš tokių prisiminimų.

2007 02 06 Antradienis 2:15

Vieną dalyką man dar reik išmokt subalansuot – kiek man reikia būt atviram ir įkyriam, o kiek – pasikėlusiam ir nepasiekiamam, kad panos manęs norėtų.

JOMS PATINKA NUOŠIRDŪS BIČAI – sako gerasis balsas manyje.

2007 06 02 Šeštadienis 22:08

Su manim susipažino Stefan’as. Gali būt, kad biškį gėjus, nors jam pasistengiau parodyt, kad aš domiuosi panom.

Šiek tiek pasišnekėjom, apsikeitėm numeriais, po poros savaičių gal kur nors kartu nuvarysim pasitūsint.

Ar įvykdžiau savo planą pakalbėt bent su trim žmonėm? Na, jei alkoholio nusipirkimas, pasakymas, kad neturi cigaretės ir dar pora nereikšmingų smulkmenų gali būti pavadinti pasišnekėjimu, tuomet įvykdžiau.

Besibaiginėjant tūsui Visionäre klube, prie manęs priėjo viena merga su kreiva neigiama šypsena ir visaip kuo seksualiau besiraitydama sako:
– Kiss me here and gimme a big paper!
– What’s that big paper? What do you want exactly?
– Kiss me here, kiss me here – rodo nekantraudama ir visaip besiraitydama į savo petį. Nu OK – še tau kiss.
– And now give me big paper!
– What is it? – pagalvoju apie tai, kas tai galėtų būti: gal didelė pinigų kupiūra, o gal “big” yra susiję su pimpalu?
– Hey Stefan! pašaukiu praeinantį – what is big paper?
Jisai prieina.
– Gimme big paper – sako merga iškvėpdama orą.
Stefanas iš piniginės išsitraukia tabakinio popieriaus pakelį. Tai štai kas tas “big paper”.

Merga parodo Stefanui savo krūtį – nedidelį kauburėlį po palaidine – atitraukusi palaidinės apykaklę. Ką jau, ką jau…

Merga nueina pas drauges. O prie mūsų prisistato išsišiepęs beplaukis šveicaras. Varys su ta merga į Wochenende klubą.

Pasak Stefan, į Wochenende įleidžia tris bičus tik jei jie ateina su trim panom. Atseit jis jau 2 kartus anksčiau bandė ten patekt, bet nepraėjo Face Control.

2007 05 03 Ketvirtanaktis 03:04

Tags:
Posted in Asmeniška | No Comments »

Dirbk smarkiai linksminkis

Sunday, August 29th, 2010

Guliu lovoj vegetacinėj būsenoj. Tris naktis iš eilės atšokau kojas. Smagu būna. Bendravimas, flirtai, pažintys su skirtingom (sub)kultūrom, kūno kalbos skaitymas (ir rašymas). Patinka man taip. Bet lengva didmiesty nusitūsint.

Vakarėlių sūkurys

Iš vienos pusės, atrodo, nusipelnei gero turiningo laisvalaikio, kai penkias dienas po aštuonias valandas ir daugiau išspaudi savo ribas prie kompo, spręsdamas visokias technines problemas. Man patinka mano darbas, bet kaip ir kiekvienam darbe pasitaiko dalykų, kurie per sunkūs, rizikingi ar šiaip tiesiog nuobodūs ir varginantys, bet juos vis vien reikia pačiam padaryt. Tada ateina savaitgalis, kvadratine galva nueini į kokį pusklubį pagal nuotaiką susitikt su draugais, susipažint su kuo ar šiaip tiesiog pasinert į tranzą, beklausant muzikos ir išsitaškyt. Dažniausiai vieno klubo būna per mažai. Pagauna kablys. Eini toliau. Ir naktis baigiasi pirmą valandą dienos pigioj maisto parduotuvėj perkant jogurtą ir koldūnus organizmo atsistatymui. Kas iš tokio alinimosi, paklaustum? Kam visas tas hardkoras? Vardan visokių akimirkų, kurias pamatai ar patiri gyvendamas tokį gyvenimą, apie ką kitiems tik pasvajot. :D

Iš kitos pusės, tikslų siekimo tempas žiauriai sulėtėja per tuos vakarėlius. Per metus prie Halmos žaidimo programavimo sėdėjau gal kokią tik porą savaičių susumavus. O jau norėčiau pradėt ir kitus žaidimus, technologijų analizę ir mokymąsi. Žinau, kad visi norai pildosi (iš praktikos), bet tik visada tam išsipildymui praeina daugiau laiko negu planuoji. O čia dar kai daugiau kaip pusę savaitgalio praleidi neblaivioj būsenoj, tai kažką asmeniško pasiekt laisvalaikio metu atrodo išvis neįmanoma. Apskritai, turiu konspiracinę teoriją, kad alkoholis ir visokie nelegalūs svaigalai netiesiogiai propaguojami tam, kad sumažintų žmonių galimybes ir pogrindyje Pasaulį valdantys žmonės liktų valdančioj pozicijoj. Ak. Nekenčiu politikos. Gerai, kad tiesiogiai alkoholio gert niekas neverčia, o žmonių priimtas normas ir tradicijas galima laužyt. Man patinka pačiam pasirinkt, kada būt apsvaigusiam, o kada švariu protu.

Dar va pagalvojau, kad skirtingos lankomos vietos man asocijuojasi su skirtingais gėrimais, nes aš ten dažniausiai juos geriu. Pavyzdžiui, Club der Visionäre asocijuojasi su Augustiner alum, Bar 25 standartiškai užsisakau džintoniko, Salon zur wilden Renate išbandžiau Borgmann šotus ir man tai patiko, o Watergeite arba Berghaine dažniausiai pasirenku absentą su redbuliu. Alkoholizmo kultūra, ne? Gėrimai gėrimais – kartais man jų reikia, kartais – ne. Bet man čia svarbiausia mano socializavimosi tikslas. Noriu atsikratyt drovumo ir neryžtingumo likučių ir gyvent likusį gyvenimą tik su tais apribojimais, kurie nuo manęs nepriklauso. Ir jaučiu to tikslo siekimo progresą.

Patinka man taip gyvent. Tik nenoriu užsiciklint vakarėlių sūkury. Ko gero reiks man eit klubintis tik vieną naktį per savaitę. O didžiąją dalį likusio laisvalaikio praleist namie prie kompo. :)

Tags:, ,
Posted in Asmeniška | No Comments »

Mano naujoji akis

Wednesday, March 31st, 2010

Monetų mėtymais išsiugdžiau įprotį klausinėti savęs dar daugiau klausimų. Atsakymą sužinau nebūtinai iškart – negi čia rimtai tikėsi atsitiktinai iškritusiais burtais? Ir nebūtinai sužinau, nes nėra nieko statiško, kaip ir atsakymų į klausimus. Visi atsakymai gali būti teisingi tik šitam laiko momentui.

Klausiu savęs:
– Ar įmanoma tapti žymiu, nebūnant turtingu?
– Ar įmanoma tapti turtingu, nebūnant žymiu?
– Ar įmanoma tapti turtingu, išliekant žmogišku?
– Kas yra žmogiškumas?

Mano naujoji akis

Manęs asmeniškai nedomina išpopuliarėjimas per kvailiones internete ar milijonų susikrovimas išnaudojant žmonių naivumą.

Bandžiau apsibrėžti kažkokias gyvenimo dogmas šiai dienai, bet radau kur kas geriau suformuluotą 209 gyvenimo prasmės suvokimą (paredagavau truputį):

Maksimalistinis variantas: kuo daugiau sukurti, sukeliant kuo mažesnį neigiamą poveikį kitoms jaučiančioms būtybėms ir aplinkai, ir kuo giliau įsiskverbti į tai, kas dar nepažįstama. „Sukurti“ reiškia „išnaudoti kuo daugiau savo galimybių norint ir siekiant galėti kuo daugiau“.

Minimalistinis variantas: daryti tai, ką nori, sukeliant kuo mažesnį neigiamą poveikį kitoms jaučiančioms būtybėms ir aplinkai.

O štai šiąnakt atsibudęs po keisto sapno, griebiau rašiklį ir surašiau keletą, mano manymu, objektyvių tiesų (paradoksas, ne?):

  • Visos sistemos turi daugialypius lygius.
  • Viskas reliatyvu, bet principai, galiojantys mažu mastu, gali būti atkartoti dideliu mastu; ir atvirkščiai.
  • Taip pat vienos sferos principai gali būti atkartoti kitoje sferoje.
  • Kuo daugiau turi galios, tuo esi įtakingesnis; ir atvirkščiai.
  • Galios supratimas priklauso nuo vertybių.
  • Jei nori pakeisti vertybių suvokimą, privalai gauti pakankamai galios, kuri suprantama pagal šiuo metu esančias vertybes.

Pavyzdžių šitiems teiginiams susigalvokit patys ir galit mestelt komentaruose. O aš toliau mąstysiu, kaip gyvenimo prasmės apibrėžimą sukombinuot su šitom objektyviom tiesom ir nuveikt kažką gero gyvenime.

Tags:, , ,
Posted in Asmeniška | 3 Comments »

Jau laikas!

Tuesday, January 12th, 2010

Šiandien įsigijau planšetę piešimui prie kompo. Jau kaip ir turiu visus įrankius žaidimų kūrimo karjeros pradžiai. Ir literatūros, iš ko mokytis, turiu pakankamai. Tetrūksta stipraus postūmio ir laiko. Gerai būtų, jei laiko būtų įmanoma nusipirkti, kaip šitam filmuke:

Moralinės filmuko dilemos primena vieną dviejų racionalių suaugusių bičiukų pokalbį:
– Ar tiki teleportacija?
– Pagalvok logiškai! Tu investuotum savo paties pinigus į tai?
– Pats ne! Bet negi nerastum minios durnių, kurie tai padarytų?

Taip ir su laiku. Daugialypiškas tai dalykas. Nuo individo iki statistikos ir atgal iki individo.

Perkeltine prasme, laiką gali nusipirkti.. kitų žmonių laiko sąskaita. Įkuri firmą. Samdai darbuotojus. Darai verslą. Perki kitų žmonių darbo laiką, sutaupai savo laiko siekdamas sau naudos.

Ar tai yra blogai?

Blogai, jei tiems žmonėms nesudarai padorių darbo sąlygų, psichologiškai terorizuoji ir grasini, slopini norą tobulėti ir kilti karjeros laiptais, ar net mirtinai išnaudoji. Bet gerai, jei savo paties tikslus nusibrėži tokius, kad jie pagelbės ne tik tau, bet ir daugeliui kitų žmonių. Gerai, jei savo žmogiškuosius resursus – darbuotojus – pasirinksi tokius, kurių tikslai eis pakeliui su tavaisiais, ir į juos žiūrėsi kaip į kompanijonus. Gerai, jei jiems norint, suteiksi galimybes sužinoti daugiau ir žinias panaudoti vardan bendro tikslo (netgi konkuruojančioj firmoj).

Tai va grįžtant prie manęs asmeniškai, man patinka mano darbas (daryti internetą), bet man trūksta laiko siekti savo užsibrėžto gyvenimo tikslo – tapti žinomu žaidimų, kurie įtakos pasaulio sąmoningumą, kūrėju. Aš pats visiems sakau, kad laikas yra tiesiog toks, koks yra, o jo neturėjimas yra tiesiog neteisingas prioritetų paskirstymas. Todėl, manau, jau pats laikas perskirstyt prioritetus taip, kad bent 8 valandas per savaitę skirčiau žaidimų kūrimo praktikai ir bloginimui apie tai. Manrods, netrukus susiformuluosiu sau ir šių metų tikslus.

Tags:,
Posted in Asmeniška | No Comments »

Galvok ten, veik čia!

Tuesday, November 10th, 2009

Galima pastoviai skųstis gyvenimu, keikti sistemą, niurzgėti ir savo negatyvumu gadinti aplinkiniams nuotaiką, o galima į viską pažiūrėti optimistiškai, sugriebt problemas į savo rankas ir pajudinti pirštą, kad gyventi būtų geriau. Visai nereikia būti kažkokiu tautos ar pasaulio išrinktuoju, jei nori pakeist kažką globaliu mastu. Net ir užsimaskavęs anonimas gali pasiekti gerovės savo kieme. Imkim pavyzdį iš aktyvių žmonių.

Visuomet su pagarba perskaitau apie Buržujaus pilietines iniciatyvas. Va prieš savaitę rašė, kad nenaudojamus drabužius veža į labdaros organizacijas. Šituo atžvilgiu tarkim Vokietijoj gatvėse būna specialūs konteineriai dėvėtiems drabužiams. Lietuvoj tokių nėra ir nemanau, kad atsiras, kol duoti netaps svarbiau negu imti (arba bent jau tiek pat svarbu). Buržujus savo pavyzdžiu skatina pilietiškumą, atsakomybę už tvarką gamtoje, netradicinį mąstymą kaip išnaudoti vartotojiškumą doram tikslui.

Kitas gan neseniai atrastas aktyvistas, kurio rašinius man įdomu paskaityti yra 209. Šis rašo laiškus į įvairias organizacijas, siekdamas sutvarkyt vieną-kitą vietinę problemą: sustabdyti nacionalinių parkų stendų niokotojus, ištaisyti rašybos klaidą ant paminklo, išvežti šiukšles nuo dviračių tako ir kt. Negana to, pats urbanistiniais metodais gatvėse skatina socialinę atsakomybę ir tarpusavio supratimą. Dėl socialinių tematikų grafiti pavidalu gal netgi pavadinčiau jį lietuviškuoju Banksy :)

Apskritai, mums visiems reiktų stiprinti suvokimą, kad kiekvienas esam atsakingas už tai, ką darom. Ir kad ateitis iš tiesų priklauso nuo mūsų. Nėr čia ko pasiplovinėt ar atsakomybę perleisti jaunesnėms kartoms. Nebūkim kaip tie mokytojai, kurie metai iš metų mokyklose pabrėžia: „Jūs – Lietuvos ateitis!“. Ne „Jūs“, o „Mes“! Mes įtakojam ne tik savo asmeninius gyvenimus, bet ir šeimos, bendruomenės, miesto, šalies, regiono ir pasaulio pokyčius. Nežiūrint į flegmatiškumą ir slapstymąsi po tamsiais akiniais, man patinka Tomo Sinickio motyvacinė dozė:

Pasižėkim į save ne kaip į lašus jūroje, bet kaip į sraigtelius dideliam laikrody.

Tags:, , ,
Posted in Asmeniška | 3 Comments »

Šiuolaikinio meno potyriai

Sunday, October 18th, 2009

Praėjusį savaitgalį su Judita ir Viktoru nuvarėm į Berlyno Nacionalinę galeriją pažiūrėt, kas ten dabar vyksta. O ten buvo fotografo Tomo Demando (orig. Thomas Demand) fotografijos paroda.

Judita, Viktoras ir aš

Atlaukėm eilę prie kasos, įsigijom bilietus, vaikštom, žiūrinėjam. Buitinės scenos be žmonių, natiurmortai – kaip ir nieko per daug ypatinga. Kartais net kompozicija nepatinka. Bet kažkas čia ne taip. Nuotraukos atrodo labai pravalytos, be jokio triukšmo. Kontrastai dideli. Švaruma. Matyt fotošopo daug naudojo. Kai kurios nuotraukos net atrodo kaip sumodeliuotas 3D vaizdelis. Taip pusę ekspozicijos apžiūrėjom.

Thomas Demand

Tada paskaitom programėlę – visi tie vaizdeliai padaryti iš popieriaus. Na ne! Negali būti! Sporto salės rūbinė su visais suoliukais, kampelis azietiškam restorane, vijokliais apaugę langai.. Bet gi rimtai. Kai įsižiūri.. Šita stiklinė susukta iš plastiko, šluota kartoninė ir t.t. Geras! Ir pradedam parodą nuo pradžios.

Thomas Demand

Matyt daug studentų buvo įtraukti į visų tų modelių gamybą. Arba, kaip sako Milda, ten vaikučių rankytėm viskas pagaminta :D

Thomas Demand

Tai va kaip netikėtai gali nustebint šiuolaikinis menas. Svarbu tik susipažint su koncepcija.

Tags:, ,
Posted in Asmeniška | No Comments »

Kaip orai pas jus?

Friday, October 16th, 2009

Nėr čia ko verkšlenti, kad orai šyla, baltieji lokiai ėda vienas kitą, veisiasi naujos ligos, daugėja uodų. Prisidirbom, tai prisidirbom. Gal atitaisyt ką ir pavyks, gal – ne. Bet ką jau tikrai reikia dabar daryt, – tai prisitaikyt prie pokyčių. Pažėkim, ką gero atneša globalinis atšilimas.

Pienė

Ai atsibodo breinstormint. Parašiau kažką, bile kad prisidėčiau prie Blogerių akcijos dienos. Akcijos idėja gi vis vien gera – daug rašytojų ir dar daugiau skaitytojų bent kelioms minutėms susimąsto apie svarbius pasaulietinius dalykus, kuriuos dažniausiai užgožia visokios asmeninės problemos ir vietiniai skandalai. Cha.. Dar įžanga tokia kontroversiška gavos, pliaupiant lietui ir temperatūrai krentant iki 3 laipsnių. Gražaus jums rudenio!

Tags:, ,
Posted in Asmeniška | No Comments »

« Older Entries