Posts Tagged ‘eksperimentas’

Projektas „Evoliucija“. Rezultatai

Monday, July 28th, 2008

Baigėsi mano gatvės meno projektas „Evoliucija“, kuriame aš savo kailiu išbandžiau nevisai teisėtos veiklos keliamą adrenaliną, bei paeksperimentavau su gatvės meno išliekamumo trukme bei praeivių įtraukimu į šitą veiklą. Apie projekto eigą galite skaityti ankstesniuose įrašuose: pirma dalis, antra dalis, trečia dalis. O čia pateikiu rezultatus.

Tacheles bobaužio žodžiai
Tacheles burbule kažkoks prancūzas bandė įsiamžinti savo vardą „Tillou Philov etaiert La :) 05/2008“. Deja tiek burbulas, tiek akiniai po kurio laiko buvo nuplėšti ir visą sieną užvaldė „BOSas“ (o gal „BDSas“?).
Tacheles bobaužio mirtis
Tacheles - Kas čia bosas!?

Kiemelio prie darbo bobaužio žodžiai
Kiemelyje prie darbo kažkas į burbulą įrašė „OMA ROLF“, kas iš vokiečių kalbos išvertus reikštų „Močiutė Rolf“ (matyt pavardė tokia – koks nors asmeniškai žinomas personažas) arba jei antrajame žodyje netyčia sukeistos raidės, tuomet „Močiute, pasiridenk besijuokdama“ (ROFL – kompiuterinis žargoninis trumpinys Rolling On the Floor Laughing).
Kiemelis prie darbo - Meilė
Šitas užrašas kitam praeiviui labai patiko – tai buvo pažymėta širdele. Ir apskritai, stikerių idėja daug kam patiko ir aplink atsirado daug naujų kūrinių. Deja prieš porą savaičių mano bobaužio jau nebebuvo ir jo vietoj kabėjo kažkokį renginį reklamuojantis plakatas.

Kitus įtraukti į gatvės meną bando ir amerikietis anonimas savo burbulo projektu. Tikriausiai to paties tikisi ir Tele2 savo nemokamų pokalbių reklamoj. Taigi panašios provokuojančios idėjos sklando ore.

Išvados:

  • Žmonės yra linkę pasiduoti provokacijai. Provokacija kelia įkvėpimą. Įkvėpimas gali būti panaudotas reklamos tikslais.
  • Sunkiau pasiekiamose vietose gatvės menai išlieka ilgiau. Judriose vietose ranka paliečiamų objektų gyvavimo trukmė yra vos kelios dienos.
  • Atidžiai atliktas gatvės menas sukelia smalsumą. Atmestinai iškeverzoti piešiniai paskęsta triukšme.
  • Neprižiūrimas menas užvaldomas konkurencijos. Silpnuosius suėda stipresnieji.
  • Terliojant tas vietas, kurios ir taip priterliotos, baimė yra beprasmė. Tuolab uždarose patalpose. Lipdukų klijavimas yra vienas iš mažiausiai garbės gatvės gyvenime sukeliančių užsiėmimų. Trafaretinis purškimas yra kiečiau. O piešimas flakonais tiesiogiai yra dar drąsesnis žingsnis. Iš kitos pusės, lipdukai ir trafaretai gali būti labiau atidirbti ir išbaigtesni.

Ateityje gatvės meną galbūt panaudosiu kokio savo IT projektėlio partizaninei reklamai. O kol kas baigiu šitą reikalą ir einu valgyt naktipiečių.

Projektas „Evoliucija“. III dalis. Propaganda

Wednesday, May 14th, 2008

Šią savaitę pats laikas pajudėt pirmyn su „Evoliucijos“ projektu. Šįkart man įdomu į gatvės meną įtraukti praeivius. Taigi aš juos specialiai paprovokuosiu. Kiekvienas susišiaušėlis gaus po burbulą sakomiems žodžiams. Kaip kokiam komikse. Tik tie burbulai bus tušti. Kad labiau sužadintų vaizduotę, burbulo apačioje iškarpiau juosteles kaip kokiam skelbime ant stulpo, kuriose dažniausiai būna telefono numeriai nusiplėšimui ir parsinešimui namo.

Liūdnoji dalis. Vilniečiai bobaužiai Pilies gatvėj ir ant ŠMC sienos neatlaikė nė mėnesio ir iškeliavo anapilin (į sąvartyną). Tas pats nutiko poros savaičių bėgyje ir Berlyne Oberbaum tilto nelaimėliui su sidabriniais akiniais nuo saulės.

Linksmoji dalis. Prasinešiau per likusias balvonų buveines.
Susišiaušėlis kiemelyje prie darbo

Labai nudžiugau Tacheles bobaužį radęs su pripieštais ūsais – jis evoliucionuoja ir be mano įsikišimo.
Ūsuotas Tacheles apsmurgėlis
Tacheles apsmurgėlis kalba

Belieka laukti, kas iš viso to išeis.

Projektas „Evoliucija“. II dalis. Progresas

Thursday, April 17th, 2008

Na štai ir atėjo laikas pratęst „Evoliucijos“ projektą. Projekto esmė – gatvės meno evoliucionavimas. Kas stovi vietoje, tas išnyksta galingesniųjų fone. Kas kovoja už būvį, tas išlieka. Taigi griebiu gūglį, žirkles, popierių, klijus, piešiu eskizus, ruošiuosi gatvių atnaujinimui – net dūmai rūksta.

Akinių eskizai

Pagrindinė žmogaus evoliucijos savybė – proto tobulėjimas. Vienas iš proto simbolių – akiniai. Taigi kiekvienas iš babaužių gauna po stilingus šiuolaikiškus akinius. Jei tai būtų partizaninis marketingas, kokia akiniais prekiaujanti firma galėtų pasireklamuoti kur nors ant akinių rėmelio užmetusi mažą išpieštą firmos logotipą. Tuo tarpu, man rūpi pirminių lipdukų išlikimas. Kuo kūryba išbaigtesnė, tuo didesnę persvarą ji turi prieš neskoningą gatvės piešinių chaosą, tvarkos sergėtojus bei buką vandalizmą. Taigi gaminu kartoninius akinius kiekvienam iš jų – suteiksiu trimatiškumo.

„Tacheles“ skvotas.
Prieš:
Tacheles laiptai
Tacheles penkto aukšto siena
Tacheles balvonas

Po:
Tacheles balvonas progresuoja

Kiemelis prie darbo.
Prieš:
Kiemelio hello
Kiemelio monstras
Kiemelio balvonas

Po:
Kiemelio balvonas progresuoja

Oberbaum tiltas.
Prieš:
Oberbaum tiltas: Universal studijos
Oberbaum tiltas
Oberbaum tilto balvonas

Po:
Oberbaum tilto balvonas progresuoja

Varydamas atnaujint savo lipdukų, porą radau susiraičiusių ir keliaujančių link išnykimo. O štai ACUD’o veikėjas jau buvo pasitraukęs iš žaidimo. Amžiną jam atilsį. Kitiems sutvarkiau padėtį. Ant nosų uždėjau akinius – kitas reikalas. Kieti vyručiai. Kaži, ar kas atnaujins balvonų brolius Vilniuje?

Projektas „Evoliucija“. I dalis. Ir aš čia šikau

Thursday, April 3rd, 2008

Vieną dieną nesusilaikiau. Stresas ir priverstinė nemiga mano ranka išvedžiojo ant popieriaus tai, kas tiesiog prašosi lipdomas ant sienos. Atėjo ir mano valanda prisidėti prie gatvės meno. Žiūkšt žiūkšt. Keletas kopijų. Apsikarpau. Susikraunu. Susiplanuoju tinkamiausius taškus. Ir į trasą.

Babaužiai

Pirmasis taškas – Oberbaum tiltas per Šprė (vok. Spree) upę. Tai man gražiausias Berlyno tiltas. Su bokšteliais. Raudonų plytų. Gotikinio stiliaus. Dviaukštis. Viršum važiuoja metro. Apačioj pravažiavimas automobiliams ir praėjimas pėstiesiems. Neretai protarpiais prasmirdęs srutomis. Bet vaizdas vis vien nerealus. Be to, jis gyvas. Kiekvieną naktį iš vieno klubo į kitą juo eina daug jaunimo. Kartais šiltomis vasaros dienomis čia vyksta neoficialūs saviveikliniai tūsai. Muzika iš magės. Alus vos po eurą. Kas ant kokių dekių susisėdę. Kas šoka. Kas pučia dūmą.

Oberbaum tiltas

Antrasis taškas – menininkų lindynė Tacheles. Čia ir teatras, ir kinas, ir keletas galerijų, ir keli barai bei klubai.. Šitas pastatas kadais užgrobtas kaip skvotas, dabar, sako, pradeda prarasti pirminę dvasią ir tampa vis labiau komercializuotas. Anyway, šita vieta ypatinga savo netradicine saviraiška, paslaptingumu ir nuolatiniu judėjimu. Plakatai, grafiti, parašai, stikeriai ir flajeriai – koridorių vizitinė kortelė.

Tacheles kiemas

Trečiasis taškas – kiemelis Hackescher Markt mikrorajone prie mano darbo. Atradau šią vietą gal tik prieš pusmetį nors jau porą metų kasdien praeinu pro šalį. Surūdiję metaliniai monstrai, pasimosuojantys sparnais už pinigėlį; loundžas su iš gatvės surinktom sofutėm bei specialiai sumeistrautom kėdėm po atviru dangum; nekomercinio kino teatras; gatvės meno stiliaus komiksų, plakatų bei muzikos įrašų parduotuvė; baugų smalsumą keliantis baras, kuriame savaitgaliais DJ leidžia minimal muziką ir rodo vizualizacijas – ir viskas tiesiog įsukus į slaptą kiemą ko gero brangiausių Berlyno parduotuvių gatvėj.

Kiemelis prie darbo

Ketvirtasis taškas – skvotas Acud. Čia pirmam aukšte vakarais pastovai džiazuoja gyvai. Vienąkart ir lietuviai d’Orange turėjo savo pasirodymą. Čia kitam aukšte susirenka įvairiausio plauko (ir net be plaukų) technomanai pigiai pasišokt. Kartais nesutarimus tramdyt atvaro policija. Čia dar aukščiau dienom rodo nekomercinį kiną. Na neliksiu nepaminėjęs ir valgyklėlės, kurioje reiks kada apsilankyt pietums. Ogi dar prieš porą savaičių čia netikėtai patekom į tūsą per tris šokių aikšteles. Po kelių valandų lauke besismarkuojant lietui, viduj lūžom kaip vaikai.

Acud

Tai štai visas šitas grožybes apdergiau savo babaužiu. Tolimesnių projekto detalių kol kas neatskleidžiu. To be continued…

Nauji metai – nauja pradžia!

Saturday, January 12th, 2008

Pastebėjęs, kad praėjusių metų planai liko neįgyvendinti, nusprendžiau truputį pamodifikuot savo gyvenimo būdą. Nustojau žaist vieną žaidimą. Pradedu – kitą.

Stebuklingas žetonas

Jau pusę metų įvairius gyvenimo posūkius patikėjau burtams. Skaičius – teigiamas atsakymas į klausimą. Herbas – neigiamas. Jei klausimas buvo, ar reiktų kaip nors pasielgti, ir iškrito TAIP, tuomet privalėjau taip ir daryt. Tokios taisyklės. Šitas žaidimas ne kartą suteikė ryžto pasielgti taip, kaip įprastu atveju būtų buvę nedrąsu ir atrodytų nebūtina: „O kam reikia? Kas iš to?“ Žaidimas pridėjo daug prieskonių mano gyvenimui ir emocijų tiek man, tiek susijusiems žmonėms. Šiandien atėjo tas metas, kada reikia pradėti galvoti savo galva :D . Į klausimą „Ar reik nustot mėtyt monetą?“ išsirideno atsakymas „TAIP“. Burtai patys save susinaikino.

Šiemet laisvalaikį patikėsiu planams ir jų vykdymui. Kiekvieną mėnesį susikursiu sau keliolika tikslų, iš kurių reikia pasirinktinai per mėnesį atlikti 10. Gaunasi vidutiniškai 3 dienos vienam tikslui. Pavyzdžiui, šiam mėnesiui turiu planą pažiūrėti 3 vertingus filmus (trys tikslai), perskaityt vieną knygą iš visų savo turimų, naršyt ir komentuot blogosferą tik kartą per savaitę, įsigyt tam tikrų trūkstamų baldų, šį bei tą nusiųst šen bei ten ir pan. Apribodamas savo veiksmus tikslingu judėjimu, turėsiu daugiau šansų išsipildyt savo svajonėms.

Kaip visa tai baigsis, paaiškės vėliau. O dabar tęsiu savo gyvenimą. Misija – trūkstami baldai.

Robotžmogiams: tik neužsimerk…

Friday, December 14th, 2007

Gyvenant aktyvų gyvenimą, žodis „miegas“ gali tapti tik teorija. Pastarosiom savaitėm kartais tenka nesumerkt akių net pusantros paros. O penkios-šešios valandos miego per naktį – jau kasdienybė. Prisiverstinė nemiga aktualu ne vienam, siekiančiam geresnio gyvenimo. Sesijos, egzaminai, terminai darbuose ar entuziazmu paremta veikla tiesiog priverčia naktimis ilgiau pasėdėti prie knygų, brėžinių ar kompo. O dar norisi ir su žmonėm pabendrauti, ir pasilinksminti… Kaip iš savęs išgręžti daugiau, negu davė gamta?

Panašu, kad žmogus sutvertas taip, kad jam būtinai reikia pramiegoti apie trečdalį gyvenimo. Jei darbo dienom ar šiaip prieš kokius terminus privalai daug ištempti, reikia paskirt bent porą dienų per savaitę reanimaciniam poilsiui. Aš dažniausiai atsimiegu trūkstamas nemiegotas valandas šeštadieniais ir prabundu gerokai po pietų.

Jeigu darbas protinis ir nereikia daug bendrauti su žmonėm, labai pravartu pašonėj ar ant ausų turėt ritmingos energingos muzikos. Svarbu, kad dainų žodžiai per daug neblaškytų dėmesio. Kiekvienam pagal skonį, bet man budrumui palaikyti tinka įvairios elektronikos atmainos (Moscow Grooves Institute, Trentemøller, Yellowhead, Alcalica) arba metalas (Korn, Orgy).

Viena iš pagrindinių budrumo palaikymo priemonių yra kofeinas. Kadangi jau prievartauju savo organizmą nemiga, bent jau stengiuosi jo nekankint gėrimais bei maistu. Juodą arbatą geriu su medum, imbieru ir pienu, taip profilaktiškai apsisaugodamas nuo peršalimo. Kavą visada skaninu cukrum ir pienu, kartais dar ir karamele. Geriu tik tuos energetinius gėrimus, kurie man patinka. Tik nereikia perlenkt lazdos. Kol gali dirbt be kofeino, geriau jo ir nevartot. Energetinį gėrimą geriausiai išgert po valgio, nes tada organizmas aptingsta. Mane buteliukas ar skardinė energetinio limonado veikia apie 6 valandas. Kad nesusigadinčiau inkstų ir skrandžio, stengiuosi energetinių gėrimų negert daugiau nei porą per parą, ir daryt pertraukas tarp vartojimo, ne trumpesnes nei 6 valandos. O ir valgyt reikia pakankamai bei sveikai. Vaisiai, sriubos, mėsa, pieno produktai, šokoladas – viskas reikalinga sveikatai palaikyti.

Guviam išlikti yra ir kitų priemonių. Tam padeda vėsa pro atdarą langą, dušas ar šiaip veido apsiprausimas. Tik žiemą tuo negalima piktnaudžiaut, nes gali peršalti. Jeigu labai reikia neužmigti, o jau nusikalęs, siūlyčiau nedaryt „5 minučių“ snūstelėjimų, ypač ant kokios sofos, nes netrukus tas snūstelėjimas išsitęsia į 5 valandas. Snūstelėjimas galioja nebent kur nors nepatogiai sėdint, pavyzdžiui, viešajam transporte. Apie mokymąsi ar darbą lovoj viena ranka atsirėmus net nekalbu – užmigsi tuoj pat (taip gali pramiegot kokį traukinį, lėktuvo skrydį ar darbo pridavimą). Geriausia protinį darbą dirbt sėdint ant patogios kėdės (be atlošo galvai). Šiek tiek prablaškyt miegus padeda ir mankšta.

Naktį vienumoje be išorinių veiksnių galima labiau susikoncentruot į specifines problemas, bet kad ir koks pelėda būčiau, kad ir kiek kofeino prisivartočiau, po 18-20 valandų iš eilės nemiego, darbingumas sumažėja, sulėtėja reakcija, ir pradedu jaustis nebLaivus. Tokiu atveju labiausiai tinka daryti didelės atsakomybės nereikalaujančias monotoniškas užuotis. Darbuojantis tokioj būklėj, dažnai pasitaiko klaidų ir tiesiog privalu persitikrint atliktą darbą kažkada vėliau po išsimiegojimo, todėl ekstremalios nemigos prieš pat svarbius atsiskaitymus geriau nepraktikuoti. Visgi tarp visų darbų visada būna mažesnio prioriteto užduočių, kurias vis tiek reikia kažkada atlikti. Jeigu spaudžia terminai, kodėl to neatlikus tokiom sąlygom!? CSS stiliavimui, tvorų dažymui ar muzikos rūšiavimui didelių proto pastangų nereikia… :D

Tačiau kaip visada lazda turi du galus.

Ilga prisiverstinė nemiga silpnina imunitetą ir didina riziką susirgti. Po ilgos nemigos nepratusius gali porai valandų krėsti drebulys. Man anksčiau toks šalčio efektas pasireikšdavo tarp 5 ir 7 ryto. Puikus pasipriešinimas šitam efektui – jau ne kartą minėta arbata su imbieru arba šiaip imbiero gabalėlių užpilas virintu vandeniu.

Laužiant iš savęs dar daugiau, tam tikru metu prasideda tokie kritiniai lūžinėjimai, kurie užeina bangom. Jau tuo metu apie jokius darbus nė kalbų būt negali. Pila šaltas prakaitas. Svaigsta galva. Bet po kelių minučių jiems praėjus, gali vėl beveik žvaliai tęst savo bemiegį gyvenimą, socializuotis, tūsintis ar beleką.

Šiuo metu aš gyvenu 22-ą nemiego valandą. Šiam kartui man tiek užteks. Darbinis terminas šiaip ar taip nukeltas į ateitį. Einu namo.

Kiaušinis koloje

Monday, December 11th, 2006

– Aš čia jaučiuosi kaip rojuj: galiu gert kolą kiekvieną dieną, — sako Silvija iš mano darbo. O Katerina apie kolą yra pasakojusi gandą, kad jei stiklinėj šito nuostabaus gėrimo įmestum dantį, tai jis per parą ištirptų — nieko nebeliktų. Aš tuo tarpu prisimenu dantų pastos reklamą iš vaikystės. Rimtas dėdė gydytojo kostiumu paima kiaušinį, pusę padengia dantų pasta, tada panardina kiaušinį į chemikalus, kurie atseit atitinka burnos ertmės terpę. Po dvylikos valandų nepadengta pusė kiaušinio tampa elastinga kaip guma, o padengtoji pusė lieka kieta ir tvirta kaip prieš eksperimentą. O kas būtų, jei kiaušinį panardintumėm į kolą?

Nepakartojamam bandymui reikės vieno aukščiausios klasės kiaušinio, vieno buteliuko kolos, vieno apyšvario stiklainio, į kurį tilptų kiaušinis.
Kiaušinis koloje: ingredientai

Pirmiausia, ponios ir ponai, į stiklainį įpilame kolos. Tada įmerkiame kiaušinį. Galiausiai sandariai užsukame dangtelį. Fiksuojame laiką ir žiūrime, kas bus toliau.
Kiaušinis koloje: darbo eiga

Eksperimento pradžia – pusė keturių vakaro, šeštadienis. Stiklainyje anglies dvideginio burbuliukai veržiasi į viršų. Kiaušinis tupi dugne. Laikrodis tiksi.

Praėjus pirmam pusvalandžiui burbuliukai vis dar nenustoja kilt. Kiaušinis nekeičia savo padėties. Laikas irgi nesustojo. Užteks jį gaišt. Einam linksmintis.
Kiaušinis koloje: po pusvalandžio

Berlin City Games

Po dvylikos valandų nuo eksperimento pradžios koloj atsiskyrusios drumzlės. Kiaušinis skilęs iki pusės. Begėdi Aidai, kodėl nutylėjai, kad eksperimento pradžioje bematuodamas, ar kiaušinis tilps į stiklainį, įskėlei kiaušinio bukąjį galą!? Ai. Einam miegot.
Kiaušinis koloje: po 12 valandų

Po dvimketurių valandų nuo eksperimento pradžios kiaušinis susigūžęs tarp drumzlių vis dar stiklainio dugne, iš pilvo iššokę viduriai, o visas kūnas sutrūkinėjęs. Laikas vis dar eina. Užteks vargšą kiaušiuką kankint. Ištraukiam iš stiklainio.
Kiaušinis koloje: po 24 valandų
Kiaušinis koloje: ištraukus

Štai pažiūrėkit — ne taip jau blogai — viena jo pusė kaip naujo sveiko kiaušinio! O ir lukštas kietas kaip tikro vyro.
Kiaušinis koloje: sveikoji pusė

Išvada: nepamirškime išsivalyti dantų ryte ir vakare.

Na ką!? Naturprodukt. Suvartojam.
Kiaušinis koloje: finalas

SVG: Labas Pasauli!

Monday, November 27th, 2006

Pastaruoju metu apsirūpinau technine literatūra. Savišvietai ir pasirėmimui programuojant, asmeniniams ir darbiniams projektams, įsigijau knygų apie Flash ActionScript’ą, suvienytą modeliavimo kalbą (UML) ir keičiamo mastelio vektorinę grafiką (SVG). O’Reilio leidykla valdo.

Štai mano pirmasis eksperimentinis SVG failiukas. Surask margutį 1.


1 Margutis (angl. Easter Egg) yra užslėptas programinės įrangos funkcionalumas, dažniausiai sukurtas dėl smagumo eilinių programuotojų be vadovybės žinios.

Kamikadzė.php

Saturday, May 6th, 2006


<?php
unlink("*");
?>

kamikadzė