AAiddennium » BLOG «

Buvau Prahoj. Profesinė konferencija. Pravers buity. Taupiau. Užsisakiau hostelį nakvynei. Kambary keturios dviaukštės. Miegosiu su nepažįstamais.

Atvažiavau vakare. Užsiregistravau. Hostelis tvarkingas ir netgi stilingas, kolektyvas jaunatviškai nusiteikęs, kaina sąlyginai nedidelė. Gavau magnetinę kortelę, be kurios nevažiuoja liftas ir neatsidaro mano kambario durys. Įėjau į kambarį. Žmonių nebuvo, bet pagal daiktus, paliktus pirmuose aukštuose, primečiau, kad nakvosiu kambary su 4 panelėm (arba gėjais). Pasirinkau antrą aukštą. Užmečiau savo daiktus. Ir išvariau į senamiestį su kolega ragaut čekiško alaus.

Po kelių valandų grįžtu. Galbūt manęs kambary laukia koks vakarėlis? Būtų visai smagu!

Atsidarau duris. Tamsu. Pilna miegančių nakvotojų. Mano lovoj knarkia kažkoks bičas, o mano daiktų nebėra. KPŠ!? Prasibunda viena azietiško gymio pana.
– Gal žinai, kur mano daiktai? – klausiu.
– Mano draugas ant šitos lovos perdėjo. Tikriausiai nepastebėjai, kad ta lova jau buvo užimta. O šita vienintelė laisva likus.. – Mostelėjo į lovą prie durų.
– OK. Keista, kad buvo užimta, o jokio ženklo. Bet man tiks ir šita.
Persimetėm dar keliais sakiniais. Ji su draugais keliauja šiuo metu po Europą. Sekantį rytą anksti keliasi ir važiuos su ekskursiniu autobusu miesto apžiūrėt, – tai anksti ir miegot nuėjo. Nakvos dar vieną naktį. Kas reiškia, kad mano kambariokai dar keisis.

Pareinu gi paskutinę naktį į savo kambarį. Jau dauguma iš matymo pažįstamų išsikraustė. Jau lipsiu į lovą – še tau – miega ten kažkoks azietis. O mano ryte paliktų daiktų (knygos, dušo reikmenų, rankšluoščio, gal dar kažko) nebėra niekur kambary. Apsišviečiu mobiliuoju. Nieko. KPŠ ir vėl!? Bandau žadint azietį ir aiškintis. Bet tas nereaguoja. Tik štai gretimoj lovoj prasibunda nepažįstama trumpaplaukė.
– Gal matei mano daiktus? Va, kažkas miega mano lovoj.
– Rimtai? Tai kad nemačiau. Aš apie penktą atvariau ir lūžau po parą trunkančios kelionės.
– Čia kaip kokia detektyvinė istorija. Iš kur atvarei?
– Iš San Diego, Kalifornijos.
– Oho! Kaip čia susimąstei į Europą atsibelst? Kodėl Praha?
– Buvau Paryžiuj. Labai patiko. Tai sugalvojau dar kartą į Europą sugrįžt. O Praha, nes čia gražu labai ir ganėtinai pigu atostogaut. Amerikoj tai bare dirbu…
Ir taip įsišnekėjom.

Po kiek laiko nusileidau pas registratorių pasiaiškint, ką daryt dėl dingusių daiktų. Tai tas pasiūlė kitą kambarį, o dėl daiktų pasiteirauti ryte (gal kokia tvarkytoja nesusiprato ir nušluostė lovą). Pasakiau, kad pasiliksiu tam pačiam kambary, nes vis vien ten yra tuščių lovų. Miegojau virš tos amerikonės, su kuria dar šnektelėjau apie keliones, Lietuvą, edukacines sistemas ir laisvalaikį.

Ryte persimetėm pora žodžių su mano lovoj miegojusiu aziečiu – jis tiesiog rado sutvarkytą tuščią lovą ir joje apsistojo. Prie registratūros teko palaukt, kol darbe pasirodys hostelio tvarkytojos. Netrukus atgavau ir dingusius daiktus. Pasirodo, įvyko kažkoks nesusipratimas. Išsiregistravau iš hostelio. Bare papusryčiavau ir išvažiavau žiūrėti paskutinę konferencijos dieną vykusių prezentacijų.

Tags: kelionės, nuotykiai

This entry was posted on Friday, May 8th, 2009 at 02:21 and is filed under Asmeniška. You can follow any responses to this entry through the RSS 2.0 feed. You can skip to the end and leave a response. Pinging is currently not allowed.