Filmus žiūriu arba pagal patikimų vertintojų rekomendacijas, arba pagal patikusį tyzerį, arba tiesiog taip, jeigu tai trumpametražių rinkinys. Trumpuliais susidomėjau prieš kelis metus, bedalyvaudamas „Pravdos vienos minutės festivaly“. Trumpametražiai gerai. Iš 5 rodomų kino teatre bent pora būna vertų dėmesio. Niekad nenusivilsi. Todėl pasitaikius progai, nueinu.
Šiųmetinės „Vienos minutės“ filmų mačiau tik keletą. Bet per pastarąjį pusmetį trumpulių prisižiūrėjau kituose kino festivaliuose: „Webcuts 2007“, „Interfilm Festival“, „Asian Hot Shots Berlin“, „Going Underground 2008“ ir „Berlinale 2008“. Tai trumpai apie tai, kas įstrigo.
- „Sports and Diversions“*. Autorius Bum Lee iš Amerikonijos šitam 4 min grafikos šedevrui, pasirodo, naudojo ir 3D modeliavimo programas. Akį traukia tiek estetiškos transformacijos, tiek pikantiški netikėtumai.
- Dar labiau stebinančios juodai baltos metamorfozės vyksta argentiniečio Juan Pablo Zaramella 3.5 min „Lapsus“*.
- The Goat that Ate Time***. Linksmas gerietiškas 7.25 min australės Lucinda Schreiber popierinių aplikacijų filmukas apie smalsų besotį.
- „Reise zum Wald (Journey To The Forest)“. Vokietis Jörn Staeger per 7 min išspaudė požiūrį į medį iš visų įmanomų kampų. Fotografinės animacijos ir filmavimo mišinys, visai maloniai žiūrisi.
- „Ostaci (Leftovers)“*. Serbo Igor Coric 6.05 min animacija iš „nejudančios kameros“ apie tai kaip gyvenimas tęsiasi net ir kažkam jį palikus. Piešimo stiliumi primena prieš keletą metų matytą belgų Flat Life*, iš kurio sužinojau, kam reikalingi lipdukiniai paukščiai ant autobusų stotelių ir kitų stiklinių sienų.
- Piešimo panašumų, sakyčiau, yra ir provokuojančioj estų 11.65 min animacijoj „Elu Maitse (Taste of Life)“ apie kanibalizmą masažo salone. Niam niam.
- Ištroškai? Animatorė Zina Papadopoulou iš Graikijos vos per minutę atskleis, kaip gaminama „Kruvinoji Merė“*.
- O štai grožio salone nei valgyt, nei gert negausi, bet užtat padarys ekstremalių pakeitimų. Apie tai rodo Ellen Ramos iš Filipinų vaidybiniam 8 min filme „Specimen“.
- „Madame Tutli-Putli“* – viena iš fotorealistiškiausių man matytų lėlinių animacijų apie mistiškus siaubingus dalykus naktiniam traukiny. Kanadietis Chris Lavis puikiai atidirbo baimės išraišką akyse ir mimikoj. Na tikėkimės, kad tokių mistikų naktiniam Vilnius-Kaunas-Klaipėda bent jau artimiausiu metu nenutiks.
- Kitas vertas dėmesio lėlinės animacijos pavyzdys – Spelos Cadez iš Vokietijos 8.5 min filmas „Liebeskrank (Love-sick)“ apie meilę, kuri nepripažįsta trūkumų.
- Mylėti galima ir daiktus. Apie tai rodo estetiškai atidirbtas netgi šiek tiek kičiškas vaidybinis epizodinis Lale Nalpantoglu 10.5 min filmas apie vaikus „Die Liebe zu den Dingen (Objects of Devotion)“**.
- Mylėti galima netgi savo antrą galą. My Happy End**. Čekas Milen Vitanov iš popieriaus iškarpė penkiose minutėse sutalpintą geriausio žmogaus draugo draugystę su šio geriausiu draugu.
- Tanghi Argentini**. Belgas Guido Thys dovanoja ypatingą Kalėdinę dovaną. Ar dar tikrai Pasaulyje yra gerų žmonių!?
- Trumpulių būna ir nepramoginių. Indo Umesh Kulkarni 14 min filmas „Three of us“ rodo epizodą iš vargingos šeimos, besirūpinančios apsigimusiu ir protiškai atsilikusiu suaugusiu sūnumi.
- Italas Fabio Mollo savo 24 min filme „Giganti“** rodo paauglio, kurio tėvus nužudo mafija, vidinę stiprybę, bei jo draugystę su bendraamžių atstumiamu ir užgauliojamu gėjumi.
- O anglas Piers Thompson 20 min filme „K“** pasakoja apie paauglystę pergyvenančios svajoklės, kuriai trūksta tėvų dėmesio, intymius klystkelius Didžiosios Britanijos provincijoje.
Tikiuos, kada nors interne pasirodys pilnos visų šių filmukų versijos. O iki tol – vienas naujausių mano atradimų – septynių blogas Trumpuliai, kasdien nustebinantis nauju dar nematytu, arba jau seniai pamirštu trumpametražiu filmu. Siūlau sekt mano pėdom ir užsiprenumeruot. Taip pat animacijos mėgėjams rekomenduoju užmest akį į Japonijos MTV skirtą animacinį serialą Usavich. Jūtiūbėj galima rast visas serijas.
* pilnas trumpulis
** trumpulio ištrauka
*** trumpulio aprašas
Tags: animacija, filmai, koncepcija, laisvalaikis






Ačiū už atradimus ir rekomendacijas
Bet tai blemba, prie ko čia „Šarūno“? Visi jau seniai mano vardą pamiršę ir gerai
Kokio Šarūno?
Va, va!