Liaudies išmintis „Sutinka pagal rūbą, palydi pagal protą“ deja nedažnai tiesa. Dažnai, kaip jau sutinka pagal rūbą, priklijuoja etiketę, taip ir palydi su tuo rūbu ir etikete. Ir neduokdie, persirengsi.
– Aš irgi iš Klaipėdos! – pasakiau ieškodamas, už ko užsikabint, kad užsimegztų pokalbis ir susipažintume.
– Aha – atsakė vos sulaikydama žiovulį.
– Bet dabar gyvenu ir darbuojuosi Berlyne…– pratęsiau savo biografines detales.
– Tikrai!? – atsakė iš susidomėjimo sužibusiomis akimis.
Kur tik man teko būt, visi klijuoja vieni kitiems etiketes pagal pirmą įspūdį. Ir tik labai atviras bei plačių pažiūrų žmogus geba pažinti kitą tokį, koks jis yra, o ne tokį, į ką jis panašus.
Tik prasitark lietuviui, kad dirbi užsieny, tai iškart tau priklijuos „Tėvynės išdavikas“, „Įdomi daug patirties turini asmenybė“ arba „Pretendentas užtikrinti mano materialinę gerovę“. Tik pasakyk vokiečiui, kad esi iš Lietuvos ir gausi štampą ant kaktos „Primityvas“, „Pigi kekšė“ arba „Parazitas mano darbo vietoje“.
– Tai tu nesakyk, kad tu lietuvis – patarinėjo vienas slovėnas Django naudotojų susitikime Berlyne – reprezentuok save kaip programerį, riedučių entuziastą ar firmos atstovą, o ne kaip lietuvį.
– Bet kad aš nesigėdiju būti lietuviu! – atsakė beviltiškai užtikrintas balsas iš mano burnos.
Užklijuotos etiketės silpną žmogų pamažu tempia prie jo prekinio ženklo ir tolina nuo jo tikrojo (tuo metu susiformavusio) „aš“. Jei aplinkiniai iš manęs kažko tikisi, tai aš privalau pateisinti jų lūkesčius bei savo įvaizdį. Jei aplinkiniai jau ne pirmą kartą sako, kad esu egoistas, vadinasi esu egoistas ir toliau turiu toks būt. Nes antraip „Ką žmonės pagalvos!?“. Jei žmonės sako, kad aš menininkas, tai privalau toks būt ir turiu kurt menus. Jei žmonės tikina, kad aš klounas, tai turiu ir toliau juokint žmones. Aš per silpnas nusiplėšt etiketę.
Žiovulinė pertraukėlė.
Tam tikru metu etiketė tampa tavo vizitine kortele. Tavo įvaizdis tampa tavimi. Tu tampi savo veidroniniu atvaizdu.
Mano etiketė – mano pseudonimas. Mano etiketė man pačiam. „Archatas“ tempia mane prie nušvitimo. Rašau kažkokius briedus, o įsivaizduoju esąs labai protingas ir šviečiantis liaudį.
Apibendrinant, ką parašiau, – manifestas:
- Nevertink naujai sutikto pagal paviršutiniškas asociacijas.
- Savo įvaizdį susikurk pats.
- Garsink savo šalies vardą dorybėmis, o ne bukumu.
Tags: filosofija, gyvenimas
Loading ...
Etikečių ir štampų klijavimas – žmogaus apsauginė reakcija. Kartą nudegęs, kitą kartą jau nieko panašaus neprisileidžia. Turi būti labai stiprus, kad sugebėtum sutikęs žmogų žvelgti į jo asmenybę, o ne klijuoti etiketę : imigrantas, blondinė, narkomanas, pencininkas etc.
Stiprybės formuojamt teigiamą lietuvio įvaizdį užsieny!
Man tai patinka Dostojevskio “Brolių Karamazovų” citata: “Jei aš būčiau tikras, kai aš įeinu, kad mane palaikys maloniausiu ir protingiausiu žmogumi, – Viešpatie! Koks aš tada būčiau geras žmogus!”
sunku ką daugiau bepridurt
šaukštas deguto visą statinę medaus sugadina, tada ir per galvą persivertus teigiamo įvaizdžio susikurt neina.
Dar daug kam protu nesuvokiama kaip tai iš Lietuvos, bet ne lietuvė
Ir čia Londonas, kur 90% yra Anglijoje, bet ne čia gimė.