Štai atvažiuoji į užsienį, vietinės kalbos dar gerai nemoki, bendrauti su vietiniais vengi, o buitinius dalykus vis vien reikia atlikti. Tokiais atvejais ypač padeda visokios automatizuotos sistemos.. Tęsiu savo rašinių seriją, kaip išgyventi užsienyje.
Pasaulis modernizėja ir daugelį darbų, kuriuos anksčiau atlikdavo žmogus, dabar atlieka robotai. Pavyzdžiui, vis dažniau prekybos centruose galima aptikti savitarnos kasas, kuriose pirkėjas pats nusiskenuoja prekes, pats sukiša pinigus ar kortelę į automatą ir laimingas eina su pirkiniais namo. Vos vienas prižiūrėtojas gali dirbti prie kelių savitarnos automatų. Taigi sutaupoma daug darbo rankų. O užsienietis kaip tu gali įsigyti reikiamų daiktų, apeidamas bendravimą nežinoma kalba. Lietuvoj tokia savitarnos kasa jau irgi teko pasinaudot IKI parduotuvėj netoli Gravity klubo.
Ko Lietuvoj dar neteko matyt – tai taros pridavimo automatai. Atsineši į parduotuvę maišelį butelių ar skardinių, sukiši vieną po kito į skylę automate, paspaudi mygtuką, kai baigta, ir gauni čekį, už kurį ką nors nusiperki ar išsikeiti į pinigus. Vienąkart pridavęs savo Red-Bull skardines nusipirkau vakarienę ir dar gavau kelis centus. Šitą procesą netrukus reiks pakartot, nes po stalu jau prisikaupė maišelis.
Dar vienas geras dalykas yra automatizuotos skalbyklos (iš tokių Marla vogė drabužius ir pardavinėjo panaudotų daiktų parduotuvėse filme Fight Club). Tokia skalbykla kaip tik šiuo metu naudojuosi. Ateini, sumeti skalbinius į laisvą mašiną, nueini prie pinigų automato, sumeti monetas ar sukiši banknotą, paspaudi savo skalbimo mašinos numerį, tada įmeti dar pinigų, paspaudi skalbimo miltelių mygtuką, tau į indelį atseikėja nustatytą kiekį, kuriuos supylęs į mašiną gali ją paleisti, o tada varyt į netoliese esančią kavinę ir valandai pasėdėt prie knygos ar interneto. Turint dar monetų ir laiko, galima po visko išsidžiovint išskalbtus drabužius specialiuose džiovintuvuose.
Va tik vieną kartą apturėjau tokį nuotykį skalbykloj, kai viena gerai neprimatanti ir truputį ne viską toje automatikoje suprantanti moteriškė sumokėjo už skalbimą mano mašinoje, kur jau ir taip buvo sumokėta.. Ir tada pradėjo panikuot ir suspaudė visus įmanomus mygtukus ant skalbimo mašinos ir paleido skalbimą dar be skalbimo miltelių. Aš pradėjau angliškai keiktis (KoЯn‘ų įtaka), ko pasekoje vėliau galvojo, kad aš anglas, atsiprašinėjo, toliau panikavo ir bandė skambinti į informaciją bei atgauti 2,50 €.
O štai kitą kartą toje pačioje skalbykloje susipažinau su dviem ispanėm, kurios InterRail programa keliavo po Europą. Jos ten vietoj išsirenginėjo ir skalbėsi visko kuo įmanoma daugiau. 
Mat priešaky laukė dar daug šalių aplankyt.
Visokių tokių automatų naudojimosi instrukcijos dažniausiai būna parašytos vietine kalba, bet su šiuolaikinėm technologijom didelės problemos nėra – tereikia nusifotografuoti instrukciją, o paskui prie interneto išsiversti į kalbą, kurią moki, kad ir http://translate.google.com svetainėje.
Loading ...
Kalbos nemokėjimas – ne nelaimė jei prieini prie interneto
Internetas jau seniai tapo įrankiu. Tik dėmesio neatkreipėm
O kai aš buvau tokioj automatinėj savitarnos skalbykloj, tai vienas vyriškis maloniai klausė, ar aš pirmą kartą, ar reikia ką nors paaiškint, parodė, kaip viskas veikia, patarė, kurią programą geriausia pasirinkti skalbimui ir pan. Bet toks vaizdas, kad nei jis ten dirbo, nei ką – matyt šiaip nuobodžiavo, laukdamas, kol jo daiktus išskalbs. Visokių keistuolių šiam pasauly…
Kabino
Visokių keistuolių šiam pasauly:P