AAiddennium » BLOG «

„Tacheles“ jau seniai komercinė vieta kažko nematyto ištroškusiems turistams. Kas nors čia gyvena? Tikrai ne. Na nebent koks vienas benamis. Kaži ar išvis kur nors egzistuoja dušai. Visi čia turi savo darbo valandas. Naktimis grįžta namo. Kitą dieną vėl laiku pasirodo darbe. Meniška dvasia… Kas, kas tokia?

Pirminė barų paskirtis buvo išlaikyti čia kuriančius menininkus. Tada barai pradėjo nešti tiek pelno, kad menas čia administracijai pradėjo neberūpėt. Apatinis raudonasis baras šalia nekomercinių filmų kino teatro, tarp vietinių vadinamas ЯedЯuM (kaip iš Kubriko filmo „Švytėjimas“) šiuo metu „Tacheles“ administracijai moka didelius pinigus už nuomą. O viršutinis mėlynasis baras priklauso administracijai, ir – sklinda kalbos – visas pelnas eina į jų kišenę, menininkai iš jo nieko negauna.

Besikalbant, pavaišino barmenai stikliuku Jägermeißster, paskui neleido susimokėt už bokalą kvietinio alaus. Pokalbiui įpusėjus, jis netikėtai baigėsi:
– O beje, iš kur tu? Švedijos?
– Ne. Lietuvos.
– Aaa.. OK. Skanaus alaus! Aš einu patikrint filmų…

Kitą kartą po visokias viešas vietas reikės nešiotis plevėsuojančią trispalvę ir giedot Lietuvišką himną – iš anksto apsidraust, kad nekiltų tokių nesusipratimų.

Tags: gyvenimas, laisvalaikis, stereotipai

This entry was posted on Sunday, April 13th, 2008 at 01:43 and is filed under Asmeniška. You can follow any responses to this entry through the RSS 2.0 feed. You can skip to the end and leave a response. Pinging is currently not allowed.