Vieną dieną nesusilaikiau. Stresas ir priverstinė nemiga mano ranka išvedžiojo ant popieriaus tai, kas tiesiog prašosi lipdomas ant sienos. Atėjo ir mano valanda prisidėti prie gatvės meno. Žiūkšt žiūkšt. Keletas kopijų. Apsikarpau. Susikraunu. Susiplanuoju tinkamiausius taškus. Ir į trasą.

Pirmasis taškas – Oberbaum tiltas per Šprė (vok. Spree) upę. Tai man gražiausias Berlyno tiltas. Su bokšteliais. Raudonų plytų. Gotikinio stiliaus. Dviaukštis. Viršum važiuoja metro. Apačioj pravažiavimas automobiliams ir praėjimas pėstiesiems. Neretai protarpiais prasmirdęs srutomis. Bet vaizdas vis vien nerealus. Be to, jis gyvas. Kiekvieną naktį iš vieno klubo į kitą juo eina daug jaunimo. Kartais šiltomis vasaros dienomis čia vyksta neoficialūs saviveikliniai tūsai. Muzika iš magės. Alus vos po eurą. Kas ant kokių dekių susisėdę. Kas šoka. Kas pučia dūmą.

Antrasis taškas – menininkų lindynė Tacheles. Čia ir teatras, ir kinas, ir keletas galerijų, ir keli barai bei klubai.. Šitas pastatas kadais užgrobtas kaip skvotas, dabar, sako, pradeda prarasti pirminę dvasią ir tampa vis labiau komercializuotas. Anyway, šita vieta ypatinga savo netradicine saviraiška, paslaptingumu ir nuolatiniu judėjimu. Plakatai, grafiti, parašai, stikeriai ir flajeriai – koridorių vizitinė kortelė.

Trečiasis taškas – kiemelis Hackescher Markt mikrorajone prie mano darbo. Atradau šią vietą gal tik prieš pusmetį nors jau porą metų kasdien praeinu pro šalį. Surūdiję metaliniai monstrai, pasimosuojantys sparnais už pinigėlį; loundžas su iš gatvės surinktom sofutėm bei specialiai sumeistrautom kėdėm po atviru dangum; nekomercinio kino teatras; gatvės meno stiliaus komiksų, plakatų bei muzikos įrašų parduotuvė; baugų smalsumą keliantis baras, kuriame savaitgaliais DJ leidžia minimal muziką ir rodo vizualizacijas – ir viskas tiesiog įsukus į slaptą kiemą ko gero brangiausių Berlyno parduotuvių gatvėj.

Ketvirtasis taškas – skvotas Acud. Čia pirmam aukšte vakarais pastovai džiazuoja gyvai. Vienąkart ir lietuviai d’Orange turėjo savo pasirodymą. Čia kitam aukšte susirenka įvairiausio plauko (ir net be plaukų) technomanai pigiai pasišokt. Kartais nesutarimus tramdyt atvaro policija. Čia dar aukščiau dienom rodo nekomercinį kiną. Na neliksiu nepaminėjęs ir valgyklėlės, kurioje reiks kada apsilankyt pietums. Ogi dar prieš porą savaičių čia netikėtai patekom į tūsą per tris šokių aikšteles. Po kelių valandų lauke besismarkuojant lietui, viduj lūžom kaip vaikai.

Tai štai visas šitas grožybes apdergiau savo babaužiu. Tolimesnių projekto detalių kol kas neatskleidžiu. To be continued…
Tags: eksperimentas, gyvenimas, urbanizmas





