Praėjusių metų pabaigoj vienas Vokietijos univieras susikooperavo su tokia UAB; ėmė ir ištyrė interneto bendruomenių narių norus ir įpročius, bei palygino su tuo, ką apie internautus galvoja bendruomeninių svetainių kūrėjai. El. žurnalas „Spiegel“ rašo, kad buvo apklausti beveik pusšimtis interneto bendruomenių (dar vadinamų socialiniais tinklais) moderatorių, trigubai daugiau internautų ir ištirta virš tuzino didžiausių Vokietijoje naudojamų socialinių tinklų, kaip kad MySpace, Facebook, StudiVZ ar Xing. Tyrimo rezultatai štai kokie…
Efektyviausia neinternetine žiniatinklio svetainės reklama laikoma ne kokie nors blizgučiai per TV ar paburbėjimai per radiją, tuolab ne šlamštas pašto dėžutėj. Netgi ne guerrilla marketingas, apie kurį verta parašyt atskirą įrašą. O rekomendacijos iš draugų ar kitų autoritetingų kontaktų, viešieji ryšiai (PR) (informacija tikslinei auditorijai) ir skrajutės (tikriausiai tos, kurios ramiai guli baruose ir laukia, kol jas pasiimsi, o ne tos, kurias įkyriai kiša gatvėj). Kitaip tariant, portalas kaip produktas turi pats kalbėt už save. Jei bus nepakankamai funkcionalus ar nestabiliai veiks, tuomet ir nesusilauks tinkamo dėmesio.
Internete, sako, kad efektyviausiai veikia ne kokie reklaminiai skydeliai, el. šlamštas pašto dėžutėj, ar įkyrus nesusijusios informacijos rašymas į forumus, bet registravimas paieškos sistemose, savanoriškai užsisakyti naujienlaiškiai, reklama paieškos sistemose susieta su tam tikrais raktiniais žodžiais, bei informacija bloguose. Kitaip tariant, reikia sudaryti salygas tikslinei auditorijai pačiai rasti informaciją, o ne brukti ją per prievartą. Beje tik trečdalis internautų pakibtų ant virusinių filmukų, kurie laikomi progresyvia reklamos forma.
Portaluose narių skaičius dažniausiai tiesiogiai proporcingas narių aktyvumui. Galima suprasti. Kuo daugiau narių – tuo daugiau turinio. Tuo daugiau yra, ką skaityti, ir tuo daugiau yra, dėl ko pildyti informaciją. Diskusijos, pokalbiai, bendraminčiai, saviraiška… Taip ir veikia bendruomenės.
Pagrindinis varikliukas išlaikyt lankytojų aktyvumui yra ne kokie prizai-siurprizai ar reputacijos taškai už veiksmus, o nemokama narystė. Interneto bendruomenių nariams labai svarbu nusistatyt savo profilį, nurodyt, ką kiti galės matyt, o ko ne; nurodyt savo dabartinę būseną, įkelt nuotraukų, ir – ko nesitikėjo internetinės kompanijos – blokuoti įkyrius ar nepatinkančius narius, kad šie neprieitų prie asmeninės informacijos. Internautams taip pat svarbi galimybė rašyt asmenines žinutes, matyti draugų sąrašą bei ryšius tarp kontaktų, formuoti grupes, bendrauti forumuose bei pokalbių kambariuose, gauti informacinius/priminimo laiškus, rašyti bei gauti atsiliepimus svečių knygoje. Socialinių tinklų nariams ypač svarbu paieška ir gimtadienių priminimai. Tačiau mažai kam rūpi visokios apdovanojimų sistemos, statistikos, blogai, naujienų prenumeratos ar valdikliai (widget). Statistinis socialinių tinklų naudotojas nėra toks robotžmogis, kaip aš 
Dauguma internautų priklauso dviems-trims internetinėms bendruomenėms. Daugiau kaip du trečdaliai per internetą bendrauja daugiausiai su tais, kurie yra draugai ar pažįstami ir realiam gyvenime. Ypač daug džiaugsmo ir motyvacijos socialiniuose tinkluose suteikia senų kontaktų suradimas. Taip ir yra. Labai smagu kur nors LinkedIn, Klase.lt ar Frype susitikt žmogų, kurio nematei metų metus. Taip pat trečdalį džiugina didelės bendruomenės. Trečdaliui čia svarbu susirasti naujų draugų. Aš gi su tais internautais, kuriuos pažįstu tik per internetą, stengiuosi progai pasitaikius susitikt. Bendravimas yra svarbu. O va garbės ir reputacijos taškai ar kokios moderatoriaus teisės daugumai yra vienodai.
Įdomu būtų perskaityti panašių tyrimų rezultatų apie besimezgančių ar jau gerokai išsikerojusių Lietuvos internetinių bendruomenių norus ir tikslus, bet manau, kad rezultatai būtų panašūs.
Tags: tendencijos, žiniatinklis2.0
Loading ...
