AAiddennium » BLOG «

Baigėsi mano gatvės meno projektas „Evoliucija“, kuriame aš savo kailiu išbandžiau nevisai teisėtos veiklos keliamą adrenaliną, bei paeksperimentavau su gatvės meno išliekamumo trukme bei praeivių įtraukimu į šitą veiklą. Apie projekto eigą galite skaityti ankstesniuose įrašuose: pirma dalis, antra dalis, trečia dalis. O čia pateikiu rezultatus.

Tacheles burbule kažkoks prancūzas bandė įsiamžinti savo vardą „Tillou Philov etaiert La 05/2008“. Deja tiek burbulas, tiek akiniai po kurio laiko buvo nuplėšti ir visą sieną užvaldė „BOSas“ (o gal „BDSas“?).

Kiemelyje prie darbo kažkas į burbulą įrašė „OMA ROLF“, kas iš vokiečių kalbos išvertus reikštų „Močiutė Rolf“ (matyt pavardė tokia – koks nors asmeniškai žinomas personažas) arba jei antrajame žodyje netyčia sukeistos raidės, tuomet „Močiute, pasiridenk besijuokdama“ (ROFL – kompiuterinis žargoninis trumpinys Rolling On the Floor Laughing).

Šitas užrašas kitam praeiviui labai patiko – tai buvo pažymėta širdele. Ir apskritai, stikerių idėja daug kam patiko ir aplink atsirado daug naujų kūrinių. Deja prieš porą savaičių mano bobaužio jau nebebuvo ir jo vietoj kabėjo kažkokį renginį reklamuojantis plakatas.

Kitus įtraukti į gatvės meną bando ir amerikietis anonimas savo burbulo projektu. Tikriausiai to paties tikisi ir Tele2 savo nemokamų pokalbių reklamoj. Taigi panašios provokuojančios idėjos sklando ore.

Išvados:

• Žmonės yra linkę pasiduoti provokacijai. Provokacija kelia įkvėpimą. Įkvėpimas gali būti panaudotas reklamos tikslais.
• Sunkiau pasiekiamose vietose gatvės menai išlieka ilgiau. Judriose vietose ranka paliečiamų objektų gyvavimo trukmė yra vos kelios dienos.
• Atidžiai atliktas gatvės menas sukelia smalsumą. Atmestinai iškeverzoti piešiniai paskęsta triukšme.
• Neprižiūrimas menas užvaldomas konkurencijos. Silpnuosius suėda stipresnieji.
• Terliojant tas vietas, kurios ir taip priterliotos, baimė yra beprasmė. Tuolab uždarose patalpose. Lipdukų klijavimas yra vienas iš mažiausiai garbės gatvės gyvenime sukeliančių užsiėmimų. Trafaretinis purškimas yra kiečiau. O piešimas flakonais tiesiogiai yra dar drąsesnis žingsnis. Iš kitos pusės, lipdukai ir trafaretai gali būti labiau atidirbti ir išbaigtesni.

Ateityje gatvės meną galbūt panaudosiu kokio savo IT projektėlio partizaninei reklamai. O kol kas baigiu šitą reikalą ir einu valgyt naktipiečių.

Tags: eksperimentas, urbanizmas

This entry was posted on Monday, July 28th, 2008 at 03:25 and is filed under Asmeniška. You can follow any responses to this entry through the RSS 2.0 feed. You can skip to the end and leave a response. Pinging is currently not allowed.