Savaitgalį apsilankiau didžiausiame lietuviškame muzikos ir menų festivalyje „Be2gether“. Štai keletas įspūdžių..
Apie dešimt kilometrų kelio į festivalį buvo žvyras, todėl kelionė buvo šiek tiek kratanti ir dulkėta. Kiekvienas privalėjo turėti pasą ar ID kortelę, kad parodytų policininkams apsaugos poste, mat festivalis bazavosi prie pat sienos su Baltarusija, Norviliškių kaime su pilim.

Oras buvo ekstremalus. Penktadienį mus pasitiko nesibaigianti audra, o šeštadienį – kepinantis karštis. Palapines teko statyt ant šlapios žemės, bet dieną buvo neįmanoma ten miegot, nes buvo karšta kaip šiltnamy.
Gerai, kad turėjau lietpaltį, pirktą praėjusiam lankytam festivaliui. Šis apsaugojo mane ir viso būrio bilietus nuo lietaus, kol stovėjau iiiilgoooj eilėj išsikeisti bilietus į juosteles ant rankų. Deja, neturėjau botų, todėl penktadienį pėdos plaukiojo šlapiuose batuose.

Sako, kad festivalyje buvo apie 70 grupių iš viso Pasaulio (asmeniškai per visas dienas girdėjau kokią 20). Pagrindinis atlikėjas, kurio norėjau pasiklausyti, buvo Tricky. Jo pasirodymas nebuvo įspūdingas ar ką, bet buvo šaunu, kad prieš savo koncertą jis malėsi tarp žiūrovų klausydamasis BIX’ų. Penktadienį man geriausias muzikos ir menų dalykas buvo Etienne de Crecy Live pasirodymas, kur techno bytas buvo akomponuotas vizualiai mirksinčiu kubu, kuriame sėdėjo DJ. Geriausias audio-vizualinis šou šeštadienį buvo Groove Armados koncertas (net mėnulis danguje užtemo per tą koncertą). O išvis geriausi muzikiniai atradimai buvo latvių sunkiojo roko grupė Coming Soon ir lietuvių roko ir popso grupė Živilė Ba, kurie koncertavo sekmadienį.


Be2gether – tai ne tik muzika. Buvo daugybė įvairių maisto ir gėrimų virtuvių; salės išmokti indiškų šokių, breiko ar kvikstepo; rampos bmx dviratininkams bei riedlentininkams; ekranas žiūrėti olimpinį kašį; nešvarūs šokiai purve; ir daugybė kitų dalykų. Žmonės buvo taikūs, kūrybingi ir sąmojingi. Bešokant pagal LTJ Bukem feat. MC Conrad muziką Sobieski Uogų klubo palapinėje, pastebėjau grupelę žmonių, kartojančią mano judesius. „KPŠ?“ – pagalvojau. Po kiek laiko grupelės lyderė pirštu įbedė į kitą žmogų ir visi pradėjo kartot jo judesius. Buvo tikrai juokinga. Kitas linsmas dalykas buvo kaukė padaryta iš kiniškos popierinės lempos ir visokių pakuočių, ir užmaukšlinta miegančiam girtam bičui, kuris netrukus tapo vakaro fotosesijos žvaigždė.

– Živile, aš tave irgi myliu! – sušuko linksmas vyrukas dainininkei per jos koncertą.
– Aš jus myliu! – ji atsakė publikai.
– Tai gali mane vadinti „tu“, – pratęsė vyrukas…

Šeštadienį buvau nuvežtas apie 20 km nuo Norviliškių prie Poškonių ežero, kur jau lankėsi daugybė Be2gether šventėjų. Praleidom čia pusdienį, per kurį nudegiau odą, bet buvo vis vien smagu. Vienintelis dalykas, kas nepatiko, kad stori vietiniai kaimiečiai murkdė laisvas festivalio merginas su visais drabužiais į vandenį per prievartą joms nenorint. Buvo tikrai karšta tą dieną, bet žmonės turėtų vienas kitą gerbti.

Kaip bebūtų, festivalis buvo jėgiškas ir ačiū Inai ir Giedriui, Aivarui, kitam Giedriui, Viktorui, Monikai ir Dimai, Rasai, Ignei, Viktorijai ir Dominykai, Agnei ir Ingai, Deimantei ir Justui, Vaidai ir visiems kitiems už puikią kompaniją ir gerai praleistą laiką!

Tags: gyvenimas, laisvalaikis







aciu.
nu atrodo visai linksmai tau ten buvo
pradedu pavydeti
Mačiau kažką panašaus į tave praeinantį, bet nebuvau tikras jog tai tu.
Ech.. Taip ir nesusipažinom…
Pro mane tai kažkas praeidamas šūktelėjo:
– Berlynas!
Tai pečiais pakraipiau tik nesusipratęs ir nuėjau toliau..
Ne aš