AAiddennium » BLOG «

Pirmadieniais po pusryčių darbe būna privalomi vieši pristatymai laisva tema. Kaskart vis kitas visiems papasakoja ką nors, kuo domisi ir kas gali būti naudinga kolegoms. Taigi man ir kai kuriems kitiems tenka vėlgi prisimint mokyklos laikus ir pralaužinėt auditorijos baimės ledus. Tuoj ratas apsisuks ir vėl ateis mano eilė kalbėt. Kaip priminimą sau, pasižymiu keletą Stefan Spies patarimų apie atsipalaidavimą.

• Stresinėj situacijoj siūloma susivokti, kurioje kūno srityje jaučiamas fizinis įtempimas ir pasistengt atpalaiduot tos vietos raumenis. Kas čia per nešvankybės?
• Savaitės ar dienos įvykius galima suskaidyti dalimis ir kiekvienai daliai priskirti svarbumo taškus. Tuomet aiškiai suvokiant savo padėtį, būtų galima skirti mažiau dėmesio smulkioms problemoms ir daugiau – svarbesnėms. Tuo sąrašėliu geriau viešai nesimojuok, nebent tau dzin, kad kas nors supras, kiek tau jis rūpi.
• Jaudulio atveju reikia pasistengti kvėpuoti laaaabai lėtai ir pilvu, o ne krūtine. Galima net įkvėpimus ramiai paskaičiuot. Ei! Neužmik, gerai?
• Užduočių planelis visada padeda lengviau suvaldyti situaciją. Priskyrus prioritetus ir atlikimo laiką, visas nesvarbias ar atidėliotinas užduotis reikia išmest iš galvos, kol neateis laikas joms.
• Raumenų tempimo-atpalaidavimo pratimas turėtų atpalaiduot ir psichologinį susikaustymą. Atseit reikia atsisėdus mintyse paeiliui eit per visus raumenis ir juos įtempinėt bei atpalaidinėt. Reik tikėtis, kad kolegos iš šito brake dance nesijuoks.
• Paskutinis patarimas yra naudotis fantazija ir atrast savo asmeninį atsipalaidavimo būdą. Pavyzdžiui, man va piešimas arba važinėjimas riedučiais turėtų padėt. Ir tik pamėgink tą padaryt vidury pristatymo.

O šiaip viskas ateina per praktiką.

Tags: psichologija

This entry was posted on Tuesday, June 10th, 2008 at 01:30 and is filed under Asmeniška. You can follow any responses to this entry through the RSS 2.0 feed. You can skip to the end and leave a response. Pinging is currently not allowed.