Svaiginimasis – tai žaidimas su savo organizmu. Naujos patirtys, prasiblaškymas nuo nuobodžios rutinos, neįtikėtini vaizduotės sugeneruoti vaizdiniai, ir momentiškai lengvas santykių su aplinkiniais vystymasis nepastebimai tave uždaro į dėžutę. Netrukus kitokio gyvenimo jau nebeįsivaizduoji – o tai ką dar būtų galima veikt laisvalaikiu?
Viena protinga draugė sako:
O kuom narkotikas geresnis ar blogesnis už alkoholį? Man rodos, juos vartojame, iš tiesų, dėl tų pačių priežasčių, o kad įstatymas leidžia gerti, tai alkoholio vartojimas nuo to netampa „geresnis“ už narkotikus.
Apskritai, ar tai būtų narkotikai, ar alkoholis, tai yra pirmiausiai stimuliantai, o tik nuo žmogaus pasirinkimo priklauso, kokiomis priemonėmis jis atsipalaiduoja ar save stimuliuoja…
Taigi taigi, narkotiniais produktais galime vadinti ne tik marihuaną, visokius grybus, tabletes, miltelius ar injekcijas, bet ir alkoholį, tabaką, kavą, energetinius gėrimus. Net ir seksas tam tikra prasme narkotinis. Bet toliau rašydamas apsiribosiu tuo, kas daugumoj šalių uždrausta pagal įstatymą.
Panelė balta suknele priėjo prie kinietės, pabučiavo jąją į lūpas ir tada kinietė iš po suknele paslėptos diržinės piniginės ištraukė baltasuknei maišelį su baltais milteliais. Abiems gerai. Kinietė gauna švelnumo, kurio jai nesiūlo vaikinai, o panelė balta suknele gauna tai, be ko jau nebeįsivaizduoja normalaus vakarėlio.
– Anksčiau jie tai darydavo tualetuose – apie čia pat viešai vykstantį miltelių uostymą stebėjosi netoliese su vaikinu sėdinti prakauli ilganosė.
Kaip atpažinti vartotojus? Tipiniai vartotojai būna apsirengę emo stiliumi. Panos – tamsiais džinsais ar pėdkelnėm ir gėlėtomis suknėmis, platėjančiomis nuo ten, kur baigiasi krūtys ir prasideda liemuo, arba sijonais užtemtais iki pažastų. Vaikinai – labai aptemptais džinsais su kiek pažemintu klynu ir kokiu nors pilku bliuzonu su kapišonu. Avi jie dažniausiai Chuck Taylor All-Stars tipo sportbačius. O šukuosenos būna asimetriškos, poilgės, bet plaukai neilgesni nei iki pečių.
– Visi Berlyne pučia. Kiek pasikalbu, visi pučia. – išsišiepęs pasakoja filosofijos studentas, andegraundinių vakarėlių organizatorius.
Kai turėjau kiek ilgesnius plaukus ir kaip nuolatos dirbančiam priklausančius pajuodusius paakius, prie manęs klubuose dažnai prieidavo žmonės ir klausdavo:
– Gal turi? Gal žinai, kur gaut žolės? Gal parduodi ką nors?
Kaip atpažinti tiekėjus? Tipiniai tiekėjai būna įgudę vartotojai. Klubuose tai dažniausiai būna porelė. Labai tranki tūsinga seksualiai apsirengusi panelė, pilna energijos, judanti per visą šokių salę ir kalbinanti visus šokančius bei pati belaukianti užkalbinimų. Ir vaikinukas, ramiai stebintis viską iš šalies. Vaikinas gali būti banglas, o gali – morozas, bet pagrindinis išskiriantis bruožas yra pajuodę paakiai ir bendras organizmo išsekimas.
Narkotikų galima gaut ne tik klubuose, bet ir po atviru dangum. Tuomet tiekėjai kiek kitokie.
– Gal reikia žolės? Ne? Heroino? – priėjo prie manęs pilkas turkas.
– Aš „Ėdelvais“ ieškau. Gal žinot, kur yra?
– Kas kas?
– „Ėdelvais“. Kavinė tokia. Ten susitikimą turiu.
– Cha cha. Kavinė. Eik eik. Kavutės pagerk.
Socialiniuose tinkluose žmonės viešai prisipažįsta, kad vartoja narkotikus ar kitus svaigalus, kad išsivaduotų iš kompleksų. Trumpam kalbant apie alkoholio vartojimą, daugelis vyriškosios lyties atstovų galvoja, kad su draugu susitikus gert ne alų, o kokią nors kavą ar arbatą yra nevyriška. Kai tablečių ar miltelių vartotojui pasakai, kad to nevartoji, kai žolininkui pasakai, kad nepūti, kai alkoholikui – kad negeri, arba rūkoriui – kad nerūkai, iš visų jų sulauki žodžių: „Sveikas gyvenimo būdas. Pagarba“, bet iš tiesų jie pagalvoja: „Koks nuobodus žmogus, kiek jis daug iš savęs atima, kiek mažai gyvenime patiria“. Kiekvienos svaigalų rūšies vartotojai teisindamiesi pabrėžia, kad nevartoja stipresnių svaigalų rūšies: „Aš geriu, bet užtat nepučiu“, „Aš tik rūkau žolę, bet nevartoju ratų“ ir t.t. Vartotojai savo dėžutėje sėdėdami yra vargšai ir trumparegiai.
Yra keletas filmų, kuriuos vertėtų pažiūrėt šia tematika.
Baimė ir neapykanta Las Vegase (Fear and Loathing in Las Vegas, 1998) – pažintinis/propagandinis filmas su Jonny Depp, supažindinantis su įvairių narkotikų rūšių poveikiu, teikiamom haliucinacijom, žvilgsniu iš šono.
– Kaip tau tas filmas? – klausiau vienos pažįstamos.
– Nebeištvėriau pusę pažiūrėjusi – pradėjau vartot.
Traukinių žymėjimas (Trainspotting, 1996) – labai daug gerų atsiliepimų sulaukęs filmas apie heroino vartojimą ir jo pasekmes. Man jis nepaliko tokio įspūdžio, kokio tikėjausi, bet pažiūrėk, jei nematei.
Rekviem svajonei (Requiem for a Dream, 2000). Vienas geresnių impresionistinių filmų apie tai, prie ko priveda vartojimas. Rekomenduotina visiems narkomanams.
Nesu streitedžas (angl. straigthedge, sutr. sXe), – jokių svaigalų nevartojantis asmuo – bet manau, kad svaigintis chemija ir nuodingom medžiagom neverta dėl sveikatos, reputacijos, blaivaus proto ir stabilios emocinės būklės išlaikymo. Šiaip yra gerų bent jau mane veikiančių alternatyvų – tai pavyzdžiui ekstremalus, iki kiek galiu sau leisti, sportas, pvz., riedučiai. Polėkio pojūtis ir adrenalinas suteikia šiek tiek svaigulio ir daugiau pasitikėjimo savim.
Pabaigai klausimėlis. Kokias alternatyvas narkotikų vartotojams pasiūlytum tu?
Tags: filosofija, laisvalaikis, provokacija, psichologija, urbanizmas
Loading ...
Tra dar tokia bėda kaip priklausomybė adrenalinui. Irgi narkomanija. Ir irgi su socialiniais nuokrypiais. Ir jokių alternatyvų į galvą neateina jau daug metų
Kitaip tariant, visi mes pasmerkti mirti..
Mane labiausiai ir nervina ne pats vartojimo faktas, o tai, kad nevartojantis žmogus vartojančio akyse yra kažkoks menkysta. Greičiausiai taip yra, nes jie patys supranta įklimpę, o kai apsispua save tokiais pačiais, tai geriau jaučiasi.
Patys geriausi filmai šia tematika yra policijos filmuota medžiaga iš reidų. Deja ne visiems ji pasiekiama (o turėtų būti), bet kadangi man teko toks “malonumas” vieną kitą juostą pažiūrėt, galvon net neateina mintis ko nors stipresnio už tabaką ar alkoholį pabandyt. Nors aišku geriau būtų ir be tų dviejų “draugų” išsiversti.
O žiauriausiai man skamba pasiūlymas “eit prisigert” – lyg alkoholis taptų ne priedu prie bendravimo, o pačia bendravimo priemone.
ar tik man taip atrodo, bet tavo straipsnis vadovaujasi stereotipais, ypac keista del emo aprangos, nes jei taip, tai ojei kiek cia pas tu narkasu randas
ir dauguma ju vilniuj turbut 
Kaip gana nusimanantis ir apsiskaitęs žmogus galiu pasakyti kad tavo straipsnyje daug faktinių ir loginių klaidų, stereotipų. Jame nėra nė kiek patikimos informacijos. Tu bent bandei domėtis kas toks per dalykas yra narkotikai? Va pasidomėk pirma tokiiais dalykais tada rašyk kažką. Tokios rašliavos kurių pilni kampai ir nemokšiškumas klampina lietuvą (ir net tik ją) į neatsakingą narkotikų vartojimą. Tai skatina pasmerkti problemą , o ne ją spręsti.
Skaityk, skaityk, mastyk, mastyk, mastyk, daryk,o tada gal ir parašyk.
Hm, jei kieno nors rašliavoje ir yra loginių klaidų, tai tik tavojoje. Taigi žmogus ir daro, o kad skaitė ir taip matos.
Narkotikai yra tokia tema, apie kurią vieningos nuomonės nėra. Jei jauti, kad čia neteisingai parašyta, tai argumentuok ir klaidos bus ištaisytos, o ne pulk autorių iškart.
Sėkmės.
Ačiū. Laukiau kritikos.
Šiaip jau visa tai, ką čia sukonspektavau, įskaitant ir stereotipus, yra tai, kas susikaupė iš aplinkos stebėjimo ir bendravimo. Subjektyvi nuomonė nebūtinai turi būti patikima. Stengiausi išlaikyti balansą tarp objektyvumo (vartojimo egzistavimo fakto), didaktikos (vaikai, taip nedarykit) ir savo požiūrio (kad ir ką gali įnešti svaigalai į tavo gyvenimą, geriau rinktis alternatyvas).
Ir aš nesakau, kad visas emo stilių propaguojantis jaunimėlis yra narkotikų vartotojai (A ↔ B). Ar kad man pačiam tas stilius nepatinka. Aš sakau, kad narkomanai dažniausiai propaguoja tokį stilių (A → B). Tiek Berlyne, tiek Vilniuj. Iš mano patirties. Kiek jos bebūtų, kaip nenusimanančiam ir neapsiskaičiusiam.
Faktines ir logines klaidas norėčiau pataisyti, jei tik nukreiptum, kas klaidina.
Karoli, duok penkis!
Blogas požiūris tos tavo draugės (o gal tiksliau jos įprotis). Narkotikai blogesni už ALKOHOLINIUS GĖRIMUS (ne alkoholį!) tuo, kad alkoholinius gėrimus galima vartoti dėl šių skonio savybių, o ne dėl to, kad chemiškai išderintų jūsų navigacijos ir panašias sistemas.
Pavyzdžiui, man tikrai patinka alaus skoninės savybės, nors tuo pačiu negaliu pakęsti didesnio alkoholio poveikio (kai jo padariniai nedingsta visiškai per valandą ar pan.). Būtent: butelioką alaus nusiperku, kad galėčiau skaniai išgerti, o ne dėl to, kad atsipalaiduoti (wtf?! man nuo alkoholio žiauriai bloga būna, kur čia atsipalaidavimas?!), apsvaigti ar kitų priežasčių. Ir alkoholį priimu tik kaip neišvengiamą alaus sudėtinę dalį, kurios visai nepageidauju, ir kurią išpilčiau jei tik būtų įmanoma. Tai kodėl neperku nealkoholinio? Kartais perku ir nealkoholinį, kai noriu jo skonio padegustuot, bet kai noriu kitokių rūšių ir pavadinimų alaus skonio, tai perku standartinį. Juk kaip skiriasi, pvz., Baltijos nuo Ekstra, taip ir nealkoholinis nuo alkoholinio skiriasi.
Ta pati situacija kitiems žmonėm yra su vynu ir kitais gėrimais. Todėl nereikia skiest. Tuo tarpu dar negirdėjau, kad kas nors narkotikus vartotų dėl jų skoninių savybių.
Išvada: nereikia spręst pagal save, ypač jei esi (alkoholinis) narkomanas.
P.S. Aš prieš intraveninius narkotikus, nes taip plinta ne pačios maloniausios ligos, o kitus tegu vartoja kas nori ir kiek nori. Juo daugiau užvers kanopas, liks daržovėm ar šiaip chemijos vergais – juo geriau, man daugiau vietos žemėj liks.
Kažkaip netyčia į galvą šovė dar viena trilogija – The Acid House (1998).
O va šito Acid House berods dar ir nemačiau. Nors girdėtas. Reiks kur kada pažėt.
Hmz…
Zmogus visada renkasi – vartoti ar nevartoti, buti ar nebuti ir pan.
Tai, kas kenksminga zmogaus organizmui yra autoriaus nuomone netoleruotina. Taciau – atsakyk – ar tai nera kiekvieno asmeninis pasirinkimas kokiu buti ir ka nuveikti per si gyvenima?
O ka jei asmuo yra visiskas hedonistas ir tokiu budu jauciasi laimingas? Net jei jis ir yra narkomanas – tai jo pasirinkimas – o tarp klaidingumo ir teisingumo riba vos juntama, jei ji isvis egzistuoja.
Manau, narkomanija tampa gresme tik tada, kai del to pazeidziamos kitu zmoniu teises. O jei tai asmeniskai liecia tik ta asmeni – tai jo pasirinkimo laisve. Leisdamas pasirinkti, tiksliau, neteisdamas – suteiki zmogui daugiau atsakomybes.
Taip, kad pirmiau reiktu tiesiog ismokti priimti zmones tokius, kokie jie yra – su savom stiprybemis ir silpnybemis.
Keiskis pats ir pasaulis keisis.
Autoriaus nuomone narkomanija nėra netoleruotina. Autorius toleruoja narkomanus ir turi vartojančių draugų bei pažįstamų. Tačiau autoriaus nuomone vartoti nepatartina, nes gyvenime yra daug gėrio ir grožio, kurio per įvairias priklausomybes ir įpročius, kaip kad narkotikai, nebemokame pastebėti. Autorius nori, kad Pasaulyje gyventų kuo daugiau linksmų, energingų, gyvenimu besidžiaugiančių žmonių. Autoriui asmeniškai patinka tokie žmonės. Deja narkotikai ilgainiui ne vieną vartotoją varo į depresiją, dar didesnį nepasitikėjimą savimi ir įvairias baimes.
Visa tai – labai savanaudiškas noras. Jei tu mano geras draugas/ė, tai aš noriu, kad gyventum kuo ilgiau ir galėtum dalintis su manimi savo išgyvenimais, patirtimi, džiaugsmais ir sunkumais. Žudydama/s save, suteiksi man mažiau džiaugsmo gyvenime.
Interaktyvi pažintis su narkotikų veikimu smegenyse:
http://learn.genetics.utah.edu/units/addiction/drugs/mouse.cfm