Kompas namie sugedęs, tai sėdžiu sau studijoj vidury nakties. Ir galvoju apie gyvenimo prasmę, pareigas ir malonumus. Galvoju, kad labai svarbu yra turėti mėgstamą darbą.
Pastaruoju metu po atostogų esu pakankamai čia užsiknisęs. Terminai vienas per kitą lipa. Bet tai kažkaip nusiteikiu budistiškai – spjaunu į viską, kas blogo gali nutikti, jeigu nespėčiau – ir dirbu maksimaliom pajėgom nestresuodamas. Nes stresas mažina darbingumą. O ir šiaip darbas ne vilkas – net jei pabėgs į mišką, galvos nieks nenukirs… Tikiuosi. 
Kaip bebūtų, didžiąją dalį gyvenimo žmogui tenka praleisti miegant ir dirbant. Taigi ir mes nuo darbo toli į mišką nepabėgsim. LT su giminėm apsišnekėjom vieną vakarą filosofiškai ir išskyrėm tokius variantus:
- Darbas dėl pragyvenimo. Pats nekūrybiškiausias ir nykiausias būdas praleist savo gyvenimą: „O ne! Šįryt vėl į darbą…“
- Darbas dėl galimybės įgyvendinti svajonę. Plėšymasis ten kur labai apsimoka tam, kad užsikaltum pakankamai savo kelionėms, materialiam turtui ar šventei: „Šiandien padarysiu šį, tą ir aną ir jau šį mėnesį būsiu 20 žingsnių arčiau tikslo.“
- Darbas kaip pačios svajonės įgyvendinimas. Hobis, kurį praktikuodamas jauti malonumą ir dar priedo kažkas už tai sumoka: „O! Turiu laisvą valandėlę. Norėčiau dar štai ką padaryti!“
Realybėje šitie modeliai būna daugiau ar mažiau susipynę. Tačiau mano manymu, trečiasis variantas yra pats optimaliausias ir tokio turėtų ieškot ir siekt kiekvienas. Iš tavo pusės, tu visą laiką veiki tai, ką mėgsti. O iš darbdavio pusės, tu esi labiausiai motyvuotas ir produktyviausias resursas.
Juk kiekvienas turim savo pomėgių. Tai kodėl jų nepavertus darbu? Kai darbas ir laisvalaikis tampa vienuma, tuomet visą laiką jautiesi gerai. Ir į Pasaulį žiūri šviesesnėm spalvom.
Žinoma, kiekvienas darbas turi tam tikrų užduočių, kurių atlikinėt nenorim ir joms reikia prisiverst. Tačiau, kai darbas ir rezultatai yra tavo viena iš svajonių, tuomet tas kelias knisančias užduotėles galima atlikt kaip įnašą vardan tikslo. Kaip pasakė Hitleris, Arbeit macht frei1.
Vienžo. Tuoj vartus rakins kieme. Reikia nešdintis namo. Visam išsilaisvinusiam. Sėkmės visiems ieškantiems susirasti mėgstamus darbus!
1 vokiškai „Darbas išlaisvina“
Tags: filosofija
Loading ...
Pasaulis is didziosios, how cute
geros mintys…
Šiaip dėl tavo klasifikacijos pritariu, bet nesutinku, kad hobį paversti darbu yra pats optimaliausias variantas. Kalbu iš patirties: po kiek laiko hobis tampa TIK darbu, dar vėliau rutina, o nuo to niekam negeriau…
Tai hobių gali būti keletas. O kai darbas tampa rutina ir niekuo daugiau, galima keisti darbą. Nebūtina visam gyvenimui užsiciklinti ten pat.
Gi aplink tiek galimybių!
Nereikia suprast pažodžiui. Tai gali būti nebūtinai hobis, tačiau su hobiu susijusi veikla. Pavyzdžiui, tapytojas, skulptorius, ir pan. gali dirbti dailės mokytoju bendrojo lavinimo mokykloj, dailės mokykloj, universitete ir pan. Tai yra visai kas kita nei dirbti, pvz., buhalteriu, prekybos agentu arba kitokiu tarnautoju, t.y. dirbti visą gyvenimą save verčiant dirbti tą darbą (ypač padirbėjus jį bent kokius 10-15 metų), nes vargu ar tokie darbai patys savaime didžiajai daliai jį dirbančių žmonių teikia malonumą.
Tikiu, kad ir pardavėjo darbas kažkam teikia malonumą (bendrauji su žmonėm, skaičiuoji pinigus…). Mat visi esam skirtingi.
Na, aš papasakosiu savo (liūdną) gyvenimo istoriją
Man visad patiko kompai, nuo pat pirmos dienos kai prie tokio aparato prisiliečiau. Po to išmokau HTML+CSS, pradėjau kurti paprastus puslapiukus. Mano darbas buvo įvertintas ir gavau smulkių darbų vienoje kompanijoje. Kadangi jiems patiko kaip dirbu, mane įdarbino pilnu etatu. Tačiau dabar kiekvienas projektas yra TIK projektas, nesvarbu, kad jis kitoks, kad kažką naujo išmokstu – esmė vistiek nesikeičia.
Galbūt man tereikia keisti savo požiūrį, o galbūt ir patį darbą. Tai va dabar ir suku galvą…
Visų pirma tau reikėtų atostogų, per kurias galėtum atsijungt nuo rutinos ir nuveikt ką nors visiškai kitoniško. O pailsėjęs grįši, naujom akim pažiūrėsi ir tada suprasi, ar tai „Vėl darbas…“, ar „O! Darbas!“
Tai kad buvau atostogose, o grįžęs būtent taip ir pagalvojau “Vėl darbas…”
Matyt rimtai reik kitos vietelės pasiieškot.
Beprasmybė geras dalykas, nieko čia ir nebepridursi