Berlyne Potsdamo aikštės rajone yra vienos vokiečių automobilių kompanijos informacinis ir stiliaus centras, skirtas ne kam kitam, kaip užmegzti stipresnį ryšį su vartotojais bei stiprinti prekinį ženklą. Netrukus po futbolo čempionato ėjom pro šalį į kino teatrą ir to centro vitrinoje kai ką pastebėjau. Tai buvo kompiuterinis žaidimas, valdomas judesio detekcija.
Kas per? Na tas informacinis centras nedirba visą parą, o kad nenutrūktų ryšys su potencialiais automobilių pirkėjais, jie vitrinose įsirengė monitorius su vaizdo kameromis, ir paleido tenai specialiai šiam prekės ženklui paruoštą žaidimą, kuris valdomas ne pele ar klaviatūra, ir ne prisilietimu prie ekrano (nors stiklas dabar gerokai nučiupinėtas), bet mojavimu. Plačiaekranis monitorius pirmam plane rodo žaidimo elementus (mygtukus, greičio valdiklį, automobiliuką ir kliūtis), o antram plane — skaitmeninį žaidėjo atspindį. Kad aktyvuotum mygtuką, reikia porą sekundžių pamojuot ranką ties tuo mygtuku. Kiekvienas mygtukas turi savo judesio detekcijos laikmatį, kuris atvaizduoja, ar pakankamai mojuojama. Apskritai, valdymas man priminė Don’t click it. Labai originalu, kas be ko. Kaip ir lietuvio Antano Marcelionio sukurti judesio žaidimai.
Nuotraukų nebus nes, kaip jau minėjau, stiklas nučiupintas, ir dėl to, kad neturiu fotiko, kuriuo galėčiau fokusuoti tam tikrą atstumą (turimu fotkinant, užsifiksuoja atspindys lange). Bet šiaip pasimojuot įdomu.
Tags: koncepcija, žaidimai
Loading ...
Puiki idėja! Apskritai į vitrinas retai kas dairosi, toks žaidimas sulauktų didelio susidomėjimo.
Jau nekalbant apie interaktyvius veikėjus pristatančius prekes ir paslaugas ar paprasčiausius prekių katalogus vartomus per stiklą. Labai įdomu!