Štai pribaigtas ir trečiasis Lietuvoje išleistas Deno Brauno romanas. Įdomūs tie jo romanai, kad jį kur velniai! Kokia jo bestselerių sėkmės formulė?
Mirštantysis vos pajėgė kvėpuoti. Jis žinojo kad tai paskutinės gyvenimo akimirkos. Tačiau privalėjo kokiu nors būdu perduoti paslaptį.
Žudikas visai nebūtų buvęs žudikas, jei ne jo sunki vaikystė. Atsidėkodamas savo globėjui, kažkada ištraukusiam iš nelaimių, žudikas negailestingai naikina visus, ką paliepia globėjas. Kuo įvairiau.
Kol šen bei ten vyksta žudynės, paprastas universiteto profesorėlis pakviečiamas į Europą, kad atsakytų į kokį specifinį mokslinį klausimą. Tačiau netikėtai profesorius patiria nuotykius, apie kuriuos nė nesvajojo. Jam tenka narplioti detektyvinę bylą, paskraidyti lėktuvu per skirtingas šalis, aplankyti muziejų, bažnyčią ar vienuolyną, ieškant atsakymo į gilų klausimą, aiškinantis paslaptį, dėl kurios buvo žudoma; na ir būtinai susidurti akistaton su žudiku. Jei profesorius vienišas, jam parankėn įbrukama graži ir protinga partnerė. Likimas būtinai juos išskirs, o jis kovos dėl jos.
Galiausiai po poros dienų žudikui už blogą atsilyginama blogu. O žudiko globėjas — superblogietis — pasirodo besąs ne tas, kuris atrodė įtartinas romano eigoje, bet tas, kuris visalaik sukiojosi kažkur netoliese ir buvo laikomas pagalbininku. Jam irgi gražiuoju nesibaigia. Be to išsiaiškinama didžioji paslaptis. O profesorius lieka drauge su savo partnere.
Graži ir laiminga pabaiga.
Loading ...
