Nekenčiu rutinos. Nuobodu. O kartais visgi tenka atlikti monotoniškus veiksmus. Kankintis nenoriu, o ir laiko ne visada yra. Tuomet pasuku galvą, ką kaip galėčiau automatizuoti. Aš ne robotas, kompiuteris – robotas, tai jis tegul tai ir daro. Ir visai nereikia būti programuotoju, kad priverstum kompiuterį dirbti už tave. Pailiustruosiu tai pora pavyzdžių.
Štai kartą parsisiunčiau rusiškai įgarsintą filmą „Lilya 4-ever“ su lietuviškais subtitrais. Filmas viename faile .AVI formatu, subtitrai – kitame .SRT formatu. Buvau įsidiegęs VobSub ir abu failai tame pačiame kataloge, taigi subtitrus per Windows Media Player turėjo rodyti. Paleidau filmą. Čia dabar! Vietoj lietuviškų raidžių subtitruose rašė kringeliukus. Atseit netinkama simbolių koduotė.
Na ką. Atsidariau Notepad. Nutempiau subtitrų failą ant redaktoriaus lango ir pamačiau specialiu formatu išrašytas eilutes, kurios nustato, kuriuos sakinius kada rodyti. Pabandžiau laikinai pakeisti vieną kitą frazę, įrašiau ir normalių lietuviškų raidžių. Išsaugojau. Paleidau filmą. Subtitrai pasikeitė, mano lietuviškas raides rodė. Viskas gerai. Reikia imtis darbo ir pakeisti visus kringeliukus į normalias raides. Tada filmą be problemų galės žiūrėti ir tie, kas nė kiek nesigaudo rusų kalboje.
Pradėjau kaitalioti „ð“ į „š“, „þ“ į „ž“ ir pan. O eilučių – apie 3000… Na ne! Reikia sugalvoti kažką gudresnio. Va ir prisiminiau, kad tekstiniai redaktoriai turi „Replace“ funkciją, kurios paskirtis – pakeisti vieną teksto fragmentą kitu. Edit–>Replace… arba <Ctrl>+<H>. Jau aš ir prie pakeitimų dialogo langelio. Nukopijavau iš subtitrų „ð“ hieroglifą, įterpiau prie „Find What…“, o prie „Replace To… “ įrašiau „š“. Spustelėjau „Replace All“ ir pakeitimai padaryti. Patikrinau. Dar ne viskas gerai – kai kuriose eilutėse, kur sakinys prasideda „Š“, ši raidė mažoji. O problema ta, kad pamiršau padėti varnelę „Replace“ pakeitimų dialogo langelyje prie „Match Case“, kad kompiuteris skirtų mažąsias raides nuo didžiųjų. Atšaukiau paskutinį pakeitimą komanda „Undo“. Pažymėjau varnelę, kur jos trūko, ir per kelias minutes padariau 18 raidžių pakeitimų visame subtitrų faile: 9 mažosioms (ą, č, ę, ė, į, š, ų, ū) ir 9 didžiosioms (Ą, Č, Ę, Ė, Į, Š, Ų, Ū, Ž). Išsaugojau. Štai ir turiu „Lilya 4-ever“ su normaliais subtitrais – jokių erzinančių makaronų. O filmą dabar suprastų net Auris!
Buvo dar toks atsitikimas su darbastalio fonais. Paskolino draugelis kompaktinį diską su darbastalio fonų kolekcija persirašymui. Diske katalogas „Desktop Images“ su paveikslėliais trims ekrano skiriamosioms geboms: 640×480, 800×600 ir 1024×728. Mano kompiuteryje nebuvo daug vietos, o CD-RW įrenginio dar neturėjau, tai taupumo sumetimais nusprendžiau persirašyti tik 800×600 skiriamajai gebai skirtus ir tik .JPG formato paveikslėlius. Laimei, prie kiekvieno paveikslėlio failo pavadinimo buvo prierašas „-small“, „-normal“ arba „-large“, kur kiekvienas prierašas atitinkamai atitiko 640×480, 800×600 arba 1024×728 skiriamąją gebą. Beliko nutempinėti failus, kurie baigiasi „-normal.jpg“ į mano kietajame diske esantį katalogą „My Pictures“ arba laikant <Ctrl> mygtuką susižymėti visus minėto pobūdžio paveikslėlius ir perkelti juos į reikiamą vietą vienu žingsniu. Bet vėlgi… Labai nervina tiek pelės maigymas ir krutinimas kairėn-dešinėn be paliovos, tiek išrinkinėjimas, kai ties kokiu dvidešimtu pažymėtu failu netyčia <Ctrl> atleidi ir tenka viską kartoti iš naujo. Kodėl išrinkimo ir kopijavimo nepatikėjus kompiuteriui?
Prisiminiau informatikos pamokas iš senų laikų, kai mokino DOS komandas. Pasileidau MS-DOS Prompt: dar iš pirmųjų Mindaugo pamokymų žinojau, kad kone greičiausias būdas tai padaryti – Start–>Run… laukelyje parašyti „command” ir paspausti <Enter>. Aha… Ką daryti toliau? Failus DOS’e kopijuoja komanda COPY, bet dėl visa ko norėjau pasitikslinti sintaksę. Dažniausiai „/?“, „-?“, „/help“, „/h“, „-help“ arba „-h“ išveda komandų pagalbą. Parašiau
C:>COPY /?
ir neapsirikau. Štai ir taisyklės: komanda COPY; tarpas; failas ar failai, ką reikia kopijuoti; tarpas; failas arba katalogas, kur reikia kopijuoti. Taigi parašiau:
COPY “D:\Desktop Images\*-normal.jpg” “C:\My Documents\My Pictures”
Ta proga dar iš „My Pictures“ pašalinau daug užimančius .BMP formato paveikslėlius (vis vien jau buvo atsibodę):
DEL “C:\My Documents\My Pictures\*.bmp”
Žinojau, – žvaigždutė čia, kaip ir failų paieškose, atitinka bet kokią simbolių seką, kaip kad klaustukas atitiktų vieną bet kokį simbolį.
Taip aš susitvarkiau su piešinėliais. O tvarka – gerai. Patogu.
Patogumo ieškau visoms monotoninėms užduotims. Jei kažkokius teksto pakeitimus reikia atlikti daugiau negu vieną kartą, patogu susikurti makrokomandą, į kurią būtų įrašyti visi pakeitimai, ir ją pakartotinai vykdyti. Dauguma šiuolaikinių teksto redaktorių turi šią galimybę.
Jeigu pakartotinai reikia atlikti kažkokius veiksmus su failais (pavyzdžiui, ištrinti laikinuosius Interneto failus), galima DOS komandas surašyti į tekstinį .BAT formato failą ir jį kaskart paleidinėti. Jei nori to failo komandas vykdyti reguliariai, galima jį įsirašyti į „StartUp“ katalogą (kad pasileistų kaskart įjungus kompiuterį) arba nurodyti jo paleidimą „Scheduled Tasks“.
Kartais tereikia trupučio fantazijos ir darbai žymiai palengvėja. Nėra ko baimintis automatizuoti savo procesų. Kaip jau pastebėjai, tai naudinga. O technologijos neįkąs. Blogiausiu atveju gali tekti įdiegti „langines“ iš naujo. Bet tai jau kita istorija!
Tags: kompiuterija
Loading ...
lol